Kad krosnis netaptų gaisro židiniu

Autorius Ukmergės žinios

Kaip ro­do sta­tis­ti­ka, šal­tai­siais me­tų mė­ne­siais pa­dau­gė­ja nuo ne­tvar­kin­gų kros­nių ky­lan­čių gais­rų. Iš dau­giau nei 160 šie­met mū­sų ra­jo­ne už­re­gist­ruo­tų gais­rų per 30 ki­lo dėl kros­nies eks­plo­a­ta­ci­nių tai­syk­lių pa­žei­di­mų.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

11-23-2_straipsnio_nuotr

Ne­sau­gios kros­nys ke­lia di­džiu­lę grės­mę.

Kad pri­min­tų gy­ven­to­jams, kaip svar­bu lai­ky­tis sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų kū­re­nant kros­nis, Uk­mer­gės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­nai šiuo me­tu vyk­do ak­ci­ją „Sau­gus ma­no būs­tas“.

Drau­ge su se­niū­ni­jos dar­buo­to­jais jie ne­se­niai lan­kė­si Tau­jė­nų se­niū­ni­jos so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mo­se ir kon­sul­ta­vo gy­ven­to­jus, kaip tin­ka­mai įreng­ti ir pri­žiū­rė­ti kros­nis. At­krei­pė pa­rei­gū­nai dė­me­sį ir į tai, ko­kią pa­žan­gą pa­da­rė anks­tes­niais me­tais ap­lan­ky­ti ir už mi­nė­tus pa­žei­di­mus baus­ti as­me­nys.

De­ja, tei­gia­mų po­ky­čių ras­ta ne vi­sur. Kai ku­rios kros­nys – tar­si tik­sin­čios bom­bos: pačių su­tvir­tin­tos, kad kok­liai ne­iš­by­rė­tu, su nu­kri­tu­sio­mis du­re­lė­mis. Ša­li­mais – sku­du­rų krū­vos. Vie­nas as­muo, ne­krei­pęs jo­kio dė­me­sio į anks­tes­nes pa­rei­gū­nų pa­sta­bas, bu­vo nu­baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka.

Uk­mer­gės prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vyr. ins­pek­to­rius Min­dau­gas Lu­nys pa­sa­ko­jo, kad  vyk­dant ak­ci­ją ne­ap­si­ri­bo­ta vien pa­mo­ky­mais. Tar­ny­bos dar­buo­to­jai ke­liuo­se būs­tuo­se, ku­riuos re­ko­men­da­vo so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, įren­gė dū­mi­nius de­tek­to­rius.

M. Lu­nys pa­sa­ko­jo, kad šis įren­gi­nys ima au­to­ma­tiš­kai sig­na­li­zuo­ti, jei tik pa­tal­po­je pa­skli­nda smal­kės ar dū­mai.

Nau­juo­se būs­tuo­se to­kie įren­gi­niai yra pri­va­lo­mi, ta­čiau se­nuo­se jais tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti pa­tys gy­ven­to­jai.

Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad šiuo me­tu su­lau­kia­ma ir dau­giau žmo­nių skun­dų dėl to, kad ne­to­lie­se gy­ve­nan­tys jų kai­my­nai ne­pai­so prieš­gais­ri­nės sau­gos rei­ka­la­vi­mų. Po vie­nu sto­gu gy­ve­nan­tie­ji bi­jo, jog ne­va­la kai­my­nas ga­li at­neš­ti rau­do­ną gai­dį ir į jų na­mus.

Šiuo me­tu vi­so ša­ly­je vyk­do­ma ir Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to ini­ci­juo­ja­ma ak­ci­ja „Kū­ren­ki­me sau­giai“. Jos tiks­las pa­na­šus, kaip ir uk­mer­giš­kių ak­ci­jos „Sau­gus ma­no būs­tas“ – siek­ti, kad pra­si­dė­jus kū­re­ni­mo se­zo­nui žmo­nės at­kreip­tų dė­me­sį į šil­dy­mo įren­gi­nių sau­gu­mui ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.

 

Ug­nia­ge­siai pri­me­na:

 

Kai kū­re­na­si kros­nis, ži­di­nys ar de­ga du­ji­nė vi­ryk­lė, ne­iš­ei­ki­te iš na­mų, ne­pa­ti­kė­ki­te jų prie­žiū­ros ma­ža­me­čiams vai­kams. Pa­čios skau­džiau­sios ne­lai­mės įvyks­ta bū­tent ta­da, kai vai­kai pa­lie­ka­mi na­muo­se vie­ni. Pa­sta­tuo­se, ku­riuo­se yra įreng­tos kros­nys, prieš in­ten­sy­vų kū­re­ni­mą bū­ti­na jas tech­niš­kai su­tvar­ky­ti bei iš­va­ly­ti dūm­trau­kius.

* * *

Pa­lė­pė­se ir ki­to­se gais­ro at­žvil­giu pa­vo­jin­go­se pa­tal­po­se dūm­trau­kiai ir sie­nos su dū­mų ka­na­lais tu­ri bū­ti iš­ba­lin­tos. Gais­rai na­muo­se, šil­do­muo­se kros­ni­mis, ky­la, kai jos yra per­kai­ti­na­mos, at­si­ran­da ply­šių ka­mi­nų, ži­di­nių sie­ne­lė­se, pro ku­rias ga­li pra­si­verž­ti ug­nis, taip pat kai pra­ku­rui nau­do­ja­mi de­ga­lai bei ki­ti grei­tai už­si­lieps­no­jan­tys skys­čiai. Kad iš­kri­tu­sios ža­ri­jos ne­už­deg­tų grin­dų, bū­ti­na prie kros­nies įreng­ti ne­de­gų pa­grin­dą. Ne­ga­li­ma mal­kų ir ki­tų de­gių me­džia­gų džio­vin­ti bei lai­ky­ti ant kros­nių ar­ba ar­ti jų, pa­lik­ti at­vi­rų pa­ku­ros du­re­lių.

* * *

Kū­re­nant kros­nis ypač pa­vo­jin­gos smal­kės. Smal­kės yra be­spal­vės ir be­kva­pės, to­dėl ypač pa­vo­jin­gos. Iš­kū­re­nę kros­nį, per anks­ti ne­už­stum­ki­te sklen­dės. Ją ga­li­ma vi­siš­kai už­da­ry­ti tik įsi­ti­ki­nus, kad ug­nis jau bai­gė ru­sen­ti. Ap­si­nuo­di­ji­mas smal­kė­mis ga­li baig­tis net­gi mir­ti­mi. Pir­mie­ji ap­si­nuo­di­ji­mo po­žy­miai – leng­vas ap­svai­gi­mas, mie­guis­tu­mas, są­mo­nės ne­te­ki­mas. Ap­svai­gu­sį nuo smal­kių žmo­gų iš­ves­ki­te į gry­ną orą ir ne­dels­da­mi kvies­ki­te me­di­kus, o pa­tal­pas ge­rai iš­vė­din­ki­te.

* * *

At­min­ki­te, kad pa­vo­jin­ga į elek­tros tin­klą iš­kart jung­ti ke­lis to­kius prie­tai­sus, nes per­krau­na­ma elek­tros ins­ta­lia­ci­ja, kais­ta lai­dai, ga­li įvyk­ti trum­pas jun­gi­ma­sis, dėl ko daž­nai ir ky­la gais­rai. Elek­tri­nius šil­dy­mo prie­tai­sus rei­kia sta­ty­ti ant ne­de­gaus pa­vir­šiaus, to­liau nuo užuo­lai­dų bei bal­dų. Ne­pa­li­ki­te ant jų pa­džiau­tų rū­bų, o iš­ei­da­mi iš na­mų elek­tri­nius šil­dy­mo prie­tai­sus bū­ti­nai iš­jun­ki­te. Ne­ma­žė­ja gais­rų ir dėl sa­va­dar­bių elek­tri­nių šil­dy­mo prie­tai­sų. To­dėl daug sau­giau yra nau­do­ti ga­myk­li­nius šil­dy­mo prie­tai­sus, prieš tai ge­rai su­si­pa­ži­nus su jų eks­plo­a­ta­vi­mo tai­syk­lių rei­ka­la­vi­mais.

* * *

Gy­ven­to­jams pa­ta­ria­ma ne­lau­kiant ne­lai­mės įsi­gy­ti bei gy­ve­na­mo­sio­se pa­tal­po­se įsi­reng­ti au­to­no­mi­nius dū­mų sig­na­li­za­to­rius, ku­rie įspė­tų apie gais­ro pa­vo­jų.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *