Jau per­nai va­sa­rą uk­mer­giš­kių dė­me­sį trau­kė nuo šių ken­kė­jų nu­ru­da­vę ar la­pus nu­me­tę kaš­to­nai.

Moks­li­nin­kai ne­ri­mau­ja – jei ne­bus im­ta­si prie­mo­nių, at­ei­ty­je šių me­džių ša­ly­je ga­li ne­be­lik­ti. Pa­sak en­to­mo­lo­gų, per­nai daug bė­dų kaš­to­nams pri­da­rę ne­se­niai mū­sų kraš­te pa­pli­tę mik­ro­dru­giai nie­kur nepa­si­trau­kė.

Sie­kiant ko­vo­ti su ker­ša­kan­dė­mis ser­gan­čių kaš­to­nų la­pus re­ko­men­duo­ja­ma rink­ti ir uti­li­zuo­ti. Šį pa­va­sa­rį Vil­niu­je bu­vo mė­gi­na­mos nau­jos prie­mo­nės – sta­to­mos gau­dyk­lės su ne­kenks­min­gais fe­ro­mo­nais, ku­rie tu­rė­tų pri­vi­lio­ti ken­kė­jų pa­ti­nė­lius. Taip pat ant me­džių ka­mie­nų kli­juo­tos lip­nios juos­tos, vi­lian­tis, kad pa­vyks su­ma­žin­ti ken­kė­jų skai­čių.

Kaš­to­ni­nė ker­ša­kan­dė (lot. Ca­me­ra­ria oh­ri­del­la) – iki 5 mm dy­džio dru­ge­lis, ku­ris žie­mo­ja nu­kri­tu­siuo­se la­puo­se lė­liu­kės sta­di­jo­je. Pir­mie­ji su­au­gė­liai pra­de­da skrai­dy­ti nuo ba­lan­džio pa­bai­gos iki rug­sė­jo mė­ne­sio. Dru­ge­liai tu­pia ant me­džio ka­mie­no ir jau­nų la­pų. Kiau­ši­nė­liai de­da­mi ant la­pa­lakš­čio. Vabz­džių ler­vų iš­grauž­tos la­pų, stie­bų, vai­sių da­lys la­bai pri­me­na mi­nos­vai­džio svie­di­nio for­mą, to­dėl bio­lo­gų va­di­na­mos mi­no­mis. Dėl to vi­sa kaš­to­no la­ja pra­de­da ru­duo­ti ir po ku­rio lai­ko me­ta la­pus. Su­au­gė­liai vabz­džiai gy­ve­na apie 2 sa­vai­tes, ta­čiau per se­zo­ną ga­li bū­ti 2–3 ge­ne­ra­ci­jos.

Be mi­nė­tų­jų bio­lo­gi­nių ap­sau­gos prie­mo­nių – fe­ro­mo­ni­nių gau­dyk­lių ir sis­te­min­go nu­kri­tu­sių me­džių la­pų nai­ki­ni­mo siū­lo­mas ir che­mi­nis me­to­das – la­jos ir ka­mie­nų purš­ki­mas in­sek­ti­ci­dais. Tie­sa, jis kenks­min­gas ap­lin­kai, žu­do vi­sus la­jo­je skrai­dan­čius vabz­džius, bi­tes, la­jai iš­purkš­ti rei­ka­lin­ga spe­cia­li tech­ni­ka.

Pats nau­jau­sias nuo ker­ša­kan­džių ap­sau­gan­tis me­to­das – che­mi­nės in­jek­ci­jos į ka­mie­ną, po žie­ve. Spe­cia­lia įran­ga įsta­to­ma in­ten­sy­vaus pre­pa­ra­to am­pu­lė.

Uk­mer­gė­je glo­ba­liu mas­tu kaš­to­nų pro­ble­mos spręs­ti kol kas ne­si­i­ma­ma.Tie­sa, la­pai ren­ka­mi, bet ver­čia­mi į  ben­drą krū­vą, o che­mi­ka­lais purkš­ti me­de­lius mies­te drau­džia­ma.

Mies­to prie­žiū­ra be­si­rū­pi­nan­čios už­da­ro­sios ak­ci­nės ben­dro­vės „Uk­mer­gės pa­slau­ga“ di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ma­siu­kas pa­ti­ki­no, kad pa­si­ta­rus su me­de­ly­no dar­buo­to­jais nu­tar­ta ne im­tis kaž­ko­kio me­de­lių gy­dy­mo, o tie­siog juos su­tvir­tin­ti trą­šo­mis.

Tręš­ta ne įpras­tu skie­di­niu – spe­cia­liai įsi­gy­tos trą­šos su­mai­šy­tos su smė­liu ir gręž­tu­vu pra­grę­žus že­mę įterp­tos į grun­tą.

„Ma­nau, kad re­zul­ta­tas veiks­min­gas. Me­de­liai pra­dė­jo sirg­ti, bet daug vė­liau ne­gu per­nai“, – įsi­ti­ki­nęs S. Ma­siu­kas.

Su gręž­tu­vu pa­tręš­ti ne tik kaš­to­niu­kai, bet ir Vie­nuo­ly­no gat­vės lie­pai­tės.