„Be sa­vo gim­ta­die­nio dar ga­li­me mi­nė­ti ir Sta­ty­bi­nin­kų die­ną, ir Ge­le­žin­ke­li­nin­kų, taip pat – Ke­lių trans­por­to dar­buo­to­jų šven­tę“, – pa­sa­ko­da­mas apie 55-erių ne­se­niai su­lau­ku­sios ke­li­nin­kų įmo­nės veik­lą šyp­so­si ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vy­tas Kro­me­lis.

Vi­so­je Lie­tu­vo­je vyk­do­ma uk­mer­giš­kių veik­la ap­ima ke­lių, gat­vių tie­si­mą ir tvar­ky­mą, til­tų ir via­du­kų sta­ty­bą bei re­mon­tą, pro­jek­ta­vi­mo, ki­tus dar­bus. Tarp įreng­tų ob­jek­tų – pės­čių­jų via­du­kas Vil­niu­je, Lais­vės pro­spek­te, M. K. Čiur­lio­nio es­ta­ka­da Kau­ne. „Uk­mer­gės ke­lių“ dar­bi­nin­kai sta­tė ir re­mon­ta­vo ne vie­ną til­tą, via­du­ką ša­lies ma­gist­ra­lė­se, tarp­tau­ti­nės reikš­mės ke­liuo­se.

AB „Pa­ne­vė­žio ke­liai“ pri­klau­san­čios UAB „Uk­mer­gės ke­liai“ va­do­vas taip pat pa­sa­ko­jo apie mū­sų mies­te at­lik­tus Kau­no gat­vės re­konst­ruk­ci­jos dar­bus, su­tvar­ky­tas Kęs­tu­čio aikš­tę, Vie­nuo­ly­no gat­vę. Ne­se­niai vyk­dant ke­lio į Kau­ną plėt­ros pro­jek­tą, ke­li­nin­kai re­konst­ra­vo da­lies ke­lio Kau­nas–Za­ra­sai–Daug­pi­lis dan­gą.

Įmo­nės tech­ni­ka prieš ku­rį lai­ką pra­dė­jo dirb­ti Anykš­čių, Vaiž­gan­to bei S. Dau­kan­to gat­vė­se. Čia klo­ja­ma nau­ja dan­ga, sta­to­mi ša­li­gat­vio bor­te­liai. At­si­nau­ji­nan­čia­me Duks­ty­nos mik­ro­ra­jo­ne kei­čia­mi van­den­tie­kio, nuo­te­kų vamz­dy­nai, įren­gi­nė­ja­ma lie­taus ka­na­li­za­ci­ja.

Su­tvar­ky­ti šias gat­ves bu­vo skir­tas dve­jų me­tų ter­mi­nas, ta­čiau ti­ki­ma­si tai pa­da­ry­ti per­pus grei­čiau. „At­lik­ti dar­bus įsi­pa­rei­go­jom per me­tus – iki ki­tų me­tų rug­pjū­čio. Vis­ką įvyk­dy­ti dar grei­čiau ne­lei­džia dar­bų tech­no­lo­gi­ja“, – sa­ko V. Kro­me­lis.

Di­džiau­sias tur­tas – žmo­nės

Kal­bė­da­mas apie pas­ta­ruo­sius ke­le­rius ben­dro­vės gy­va­vi­mo me­tus, ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius at­vi­ras: šian­dien dar­buo­to­jai su links­mes­nė­mis nuo­tai­ko­mis pa­si­tin­ka šven­tes. Pa­sa­ko­ja apie ge­rė­jan­čią si­tu­a­ci­ją, šie­met tri­gu­bai iš­au­gu­sias dar­bų ap­im­tis. Mat dar vi­sai ne­se­niai ir ke­li­nin­kams te­ko taiks­ty­tis su eko­no­mi­nio sun­kme­čio pa­da­ri­niais.

Džiau­gia­si ir tuo, jog įmo­nė, ne­pa­gai­lė­ju­si di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, įsi­gi­jo itin na­šią, ap­lin­kos ne­ter­šian­čią vo­kiš­ką as­falt­be­to­nio mai­šyk­lę. Su ja Jog­vi­luo­se tu­ri­mo­je ba­zė­je per se­zo­ną bu­vo su­mai­šy­ta 50 tūkst. to­nų as­fal­to. As­falt­be­to­nio mi­ši­nys taip pat ga­mi­na­mas Jo­na­vo­je esan­čio­je „Uk­mer­gės ke­lių“ ba­zė­je.

„Di­džiau­sias tur­tas yra mū­sų žmo­nės, – sa­ko pa­šne­ko­vas. – Rei­kia džiaug­tis, kad, at­si­tie­sus po kri­zės, iš­li­ko daug tų pa­čių dar­buo­to­jų, jie ne­iš­si­laks­tė į už­sie­nį.“ Įmo­nė­je gy­vuo­ja tra­di­ci­ja pa­gerb­ti ir pa­svei­kin­ti ju­bi­lia­tus, ne­nu­trū­ku­si gra­ži drau­gys­tė su ke­li­nin­kais ve­te­ra­nais. Jų klu­bo „San­kry­ža“ na­riai ne­re­tai ap­si­lan­ko bu­vu­sio­je dar­bo­vie­tė­je, ak­ty­vūs klu­bie­čiai ke­liau­ja po Lie­tu­vą, vie­šė­jo Kro­ku­vo­je.

Lin­ki ne griau­ti, bet kur­ti

Žie­ma ke­li­nin­kams – dar­bų są­stin­gio me­tas. „Lau­ke mi­nus pen­ki laips­niai – ir dar­bai sto­vi“, – apie tai, kas su­jau­kia pla­nus, pa­sa­ko­ja V. Kro­me­lis. To­dėl pri­si­pa­žįs­ta pa­si­gen­dan­tis gy­ven­to­jų, kal­ti­nan­čių mies­tą tvar­kan­čius ke­lio žmo­nes, su­pra­ti­mo.

Var­di­ja ir ki­tus veiks­nius, nuo ku­rių pri­klau­so at­lie­ka­mų dar­bų tem­pai. Va­sa­rą įvyk­dy­ti už­duo­tis truk­do lie­tus, o per di­de­lius karš­čius, kai be svi­li­nan­čios kait­ros dar ir as­fal­tas įkais­ta iki 150 laips­nių, vy­rams pri­sie­i­na dar­buo­tis nak­ti­mis.

Ki­to­kie „truk­džiai“ ak­ty­vūs vi­sais me­tų lai­kais. Jie gai­ši­na ke­li­nin­kus lu­pi­nė­da­mi gat­vė­se su­dė­tas nau­jas trin­ke­les, tvar­ko­mo­je te­ri­to­ri­jo­je iš­var­ty­da­mi ke­lią žy­min­čius kuo­liu­kus ir ras­da­mi ki­tų bū­dų, kaip pa­si­žy­mė­ti.

To­dėl šven­čių pro­ga „Uk­mer­gės ke­lių“ va­do­vas lin­ki vi­siems kar­tu kur­ti gra­žes­nį mies­tą. Svei­kin­da­ma bu­vu­sius ir esa­mus dar­buo­to­jus, įmo­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja taip pat lin­ki nau­jų tiks­lų, idė­jų, vil­čių ir ti­ki, kad ki­ti me­tai bus dos­nūs pra­smin­gų dar­bų, tur­tin­gi svei­ka­tos bei sėk­mės. Juk nau­ja pra­džia, kaip ir ke­lias ar til­tas, tu­ri ves­ti į prie­kį...