Kelio prie lesyklos pataria nepamiršti

Že­mę su­kaus­čius šal­čiams iš miš­kų ir to­li­mes­nių vie­to­vių ar­čiau žmo­nių būs­tų su­skren­da spar­nuo­čiai. Le­sin­ti ar ne paukš­čius žie­mą? Šis klau­si­mas ky­la ne vie­nam.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Net spe­cia­lis­tai ma­no, kad vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ti į šį, at­ro­dy­tų, pa­pras­tą klau­si­mą nė­ra leng­va.

Vie­ni įro­di­nė­ja, kad iš da­lies yra tei­sūs ir tei­gian­tie­ji, kad kai ku­rių paukš­čių le­si­ni­mas slo­pi­na jų mig­ra­ci­jos ins­tink­tus. Paukš­čiai, gau­nan­tys pa­kan­ka­mai mais­to iš ru­dens, ne­sku­ba kel­ti spar­nų. Tai ga­li pra­žu­dy­ti – ypač pa­vo­jin­ga ne­spė­ju­sie­siems pa­si­trauk­ti iš šą­lan­čių van­dens tel­ki­nių.

Ta­čiau ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ne­nei­gia, kad tei­sūs ir tie, ku­rie Lie­tu­vo­je žie­mo­ti pa­si­li­ku­siems paukš­čiams iš­kęs­ti žie­mos iš­ban­dy­mus pa­de­da le­sin­da­mi.

Vil­niaus ra­jo­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Uk­mer­gės ra­jo­no agen­tū­ros ve­dė­jas Jo­nas Či­vas sa­ko, kad pir­ma ir svar­biau­sio­ji gam­tos my­lė­to­jo tai­syk­lė – jei ne­si tik­ras, jog kiek­vie­ną die­ną pa­le­sin­si, ge­riau nė ne­pra­dėk.

Ant­raip pra­dė­to­ji glo­ba paukš­čiams ga­li tap­ti pra­gaiš­ti­mi. Mat pri­pra­tę ras­ti le­sa­lo ku­rio­je nors vie­to­je, paukš­čiai ne­re­tai ne­ieš­ko jo ki­tur, o kan­triai lau­kia, iš­sen­ka ir žūs­ta.

Dar ne­ vė­lu pa­si­rū­pin­ti ir tin­ka­mu in­ven­to­riu­mi. Le­syk­lė­lė ne­bū­ti­nai tu­ri bū­ti me­di­nė. Ją ga­li­ma ga­min­ti iš plast­ma­si­nio vamz­džio ar bu­te­lio. Or­ni­to­lo­gai ti­ki­na, kad to­kios pa­trauk­liau­sios smul­kes­nėms uok­si­nių paukš­čių rū­šims.

Net­gi prieš iš­me­tant tuš­čią kar­to­ni­nę pie­no pa­kuo­tę, ją dar ga­li­ma pa­nau­do­ti kaip le­syk­lė­lę. Svar­bu žie­mai pa­si­bai­gus ne­pa­mirš­ti jų ka­ban­čių kur ant krū­mo ir ne­terš­ti gam­tos.

Kai­me gy­ve­nan­tie­siems or­ni­to­lo­gai pa­ta­ria įsi­reng­ti le­si­ni­mo aikš­te­lę.

Ji tu­rė­tų bū­ti at­vi­ro­je, bet ne­daug nuo krū­mų ar me­džių nu­to­lu­sio­je vie­to­je. Nu­va­ly­to­je bent 4 kvad­ra­ti­nių met­rų aikš­te­lė­je pi­la­mos pa­bi­ros, su­rink­tos žo­lių sėk­los, sau­lėg­rą­žos. To­kio­je aikš­te­lė­je bū­ti­nai lan­ky­sis zy­lės, bu­ku­čiai, ge­niai, kėkš­tai, ku­rap­kos.

Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria, kad paukš­čių le­sa­las tu­ri bū­ti kuo na­tū­ra­les­nis, be prie­sko­nių, drus­kos. Dau­ge­lis mie­lai le­sa ne­sū­dy­tus rie­ba­lus, skal­dy­tus grū­dus, kruo­pas. O pa­ka­bin­tas sau­lėg­rą­žos grai­žas tam­pa sa­vo­tiš­ka le­syk­la.

Lie­tu­vo­je paukš­čius kol kas le­si­na ir glo­bo­ja tik ne­dau­ge­lis. Le­syk­los kie­muo­se, so­duo­se, pa­lan­gė­se tu­rė­tų tap­ti įpras­tu reiš­ki­niu – taip jau se­niai yra dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių.