Koją gali pakišti per didelė meilė

Ke­lių sa­vai­čių se­nu­mo įvy­kis, kuo­met po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai nu­šo­vė žmo­nes pul­di­nė­jan­tį sa­vo pa­čių dre­suo­tą avi­ga­nį, pa­ska­ti­no pa­si­do­mė­ti šu­nų dre­sa­vi­mu. Kaip mo­ky­ti sa­vo au­gin­ti­nį, kad jis ne­at­si­dur­tų pa­na­šio­je si­tu­a­ci­jo­je?

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Sta­sio Ba­raus­ko juo­da­sis ru­sų ter­je­ras Olis pa­klus­niai vyk­do vi­sas šei­mi­nin­ko ko­man­das.

Uk­mer­gės ki­no­lo­gų drau­gi­jos pre­zi­den­tas Sta­sys Ba­raus­kas  dau­giau kaip 15 me­tų dre­suo­ja įvai­rių veis­lių šu­nis. Prieš de­šimt­me­tį mies­te jis bu­vo įkū­ręs šu­nų dre­sa­vi­mo mo­kyk­lą. Da­bar ke­tur­ko­jus pa­klus­nu­mo ir man­da­gu­mo mo­ko tik in­di­vi­du­a­liai, šei­mi­nin­kų na­muo­se.

Šiuo me­tu na­muo­se lan­ko aš­tuo­nis įvai­raus am­žiaus ir veis­lių šu­nis. Jiems ir jų au­gin­ti­niams pra­ve­da iki sep­ty­nių pa­mo­kė­lių, ta­čiau ma­no, kad re­a­liai reik­tų šu­nį dre­suo­ti ge­ro­kai il­giau. Tie­siog šei­mi­nin­kams ne vi­sa­da už­ten­ka kan­try­bės.

Koks svar­biau­sias dre­sa­vi­mo tiks­las? Iš­mo­ky­ti pa­klus­nu­mo.

Ki­no­lo­gas iš­mo­ko šei­mi­nin­ką įvai­rių ko­man­dų, o šu­nį pri­ver­čia jas vyk­dy­ti.

Apie šu­nis la­bai daug iš­ma­nan­tis S. Ba­raus­kas sa­ko, kad pa­pras­tai šu­nys jo klau­so. Ir net bū­na daug pa­klus­nes­ni nei sa­vo šei­mi­nin­kui. Di­džiau­sia klai­da, ku­rią da­ro ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kai dre­suo­da­mi au­gin­ti­nius, – gy­vū­no le­pi­ni­mas, griež­tu­mo sto­ka ar tie­siog – per di­de­lė mei­lė. Dre­suo­to­jas ne­ga­li bū­ti žiau­rus gy­vū­nui, ta­čiau pri­va­lo bū­ti jam griež­tas. Au­gin­ti­nius le­pin­ti įpra­tę žmo­nės ne vi­sa­da tai su­vo­kia.

Tarp da­bar­ti­nių S. Ba­raus­ko mo­ki­nių – vo­kie­čių avi­ga­niai, la­bai re­tas Lie­tu­vo­je Ti­be­to mas­ti­fas, lab­ra­do­ras ir ki­tų veis­lių šu­nys. Dau­giau­sia – stam­bes­ni.

Pa­šne­ko­vas sa­ko: „Kaip ir vai­kams, ke­tur­ko­jams yra ir tin­ka­miau­sias, ir vi­sai ne­pa­lan­kus lai­kas auk­lė­ji­mui“.

Ge­riau­sia pra­dė­ti dre­suo­ti pu­sės me­tų šu­nis. Su vy­res­niais teks pa­dir­bė­ti il­giau ir daug griež­čiau.

Svar­biau­sia, au­gi­nant stam­bios veis­lės šu­nį, yra tai, kad jis bū­tų pa­klus­nus, ne­ag­re­sy­vus ir net po mies­tą su juo ga­lė­tum vaikš­ti­nė­ti be rū­pes­čių, ne­ri­zi­kuo­jant, kad jis ga­li ką nors už­pul­ti.

Kas gi tuo­met, S. Ba­raus­ko ma­ny­mu, nu­ti­ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų Nai­dai, kad ši, bū­da­ma dre­suo­ta, iš­bė­gu­si iš ap­tva­ro pra­dė­jo gąs­din­ti pra­ei­vius? Pa­šne­ko­vas sa­ko tą avi­ga­nį ge­rai ži­no­jęs ir yra įsi­ti­ki­nęs, kad jis bu­vo sil­pnos psi­chi­kos. Taip jau nu­tin­ka: ne vi­sų ke­tur­ko­jų psi­chi­ka yra stip­ri.

Pa­si­tai­ko, kad gy­vū­no psi­chi­ką pa­ga­di­na pats jo šei­mi­nin­kas, jau­ną šu­nį pra­dė­da­mas mo­ky­ti ag­re­si­jos. To da­ry­ti jo­kiu bū­du ne­ga­li­ma, nes vė­liau su gy­vū­nu „su­si­kal­bė­ti“ taps ne­įma­no­ma – jis už­augs tik­ru ko­vi­niu žvė­ri­mi.

Ar pats ki­no­lo­gas su­lau­kia pra­šy­mų iš­mo­ky­ti šu­nį ag­re­si­jos? Su­lau­kia. Ta­čiau to nie­kad ne­da­ro.

Ką gal­vo­ja apie šei­mi­nin­kus, ku­rie sa­vo gy­vū­nams lei­džia la­bai daug: mie­go­ti vie­no­je lo­vo­je, šo­ki­nė­ti iš džiaugs­mo ir net im­ti mais­tą nuo sta­lo? Kai ku­rie žmo­nės ta­me ne­ma­to jo­kios pro­ble­mos. O jei pa­tin­ka šei­mi­nin­kui, kas gi ki­tas ga­li re­gu­liuo­ti jo ir gy­vū­no san­ty­kius?

Pen­kis šu­nis sa­vo na­muo­se au­gi­nan­tis S. Ba­raus­kas pri­si­pa­žįs­ta, kad vie­nas jo pa­ties au­gin­ti­nis mie­ga lo­vo­je. Nuo eu­ta­na­zi­jos be­veik sep­ty­nerių me­tų šu­niu­ką iš­gel­bė­jęs pa­šne­ko­vas sa­ko, bu­vę jau vė­lu keis­ti gy­vū­nė­lio po­mė­gius. Anks­tes­nio­ji jo šei­mi­nin­kė šu­ny­tį la­bai jau le­pi­no...

Ko­kia di­džiau­sia klai­da, ku­rią da­ro šu­nį auk­lė­ti ban­dan­tys šei­mi­nin­kai? Pa­si­ro­do, tai baus­mė už kaž­ka­da pa­da­ry­tą nu­si­žen­gi­mą. Par­ei­na na­mo šei­mi­nin­kas ir pa­ma­to, kad šu­ne­lis kam­pe pri­kro­vęs krū­ve­lę. Puo­la bar­ti be­si­džiau­gian­tį, prie du­rų pa­si­tik­ti at­bė­gu­sį au­gin­ti­nį. Ta­čiau, vi­sai be rei­ka­lo: jei ne­pa­ba­rei tuoj pat po „nu­si­kal­ti­mo“, vė­liau to da­ry­ti ne­rei­kia. Šuo tik­rai ne­su­pras ir jau­sis su­tri­kęs.

Ar yra šu­nų veis­lių, ku­rios la­bai pra­stai pa­si­duo­da dre­sa­vi­mui? S. Ba­raus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ko­man­dų ir pa­klus­nu­mo ga­li­ma iš­mo­ky­ti kiek­vie­nos veis­lės šu­nį. Nors dau­ge­liui at­ro­do, kad leng­viau­siai dre­sū­rai pa­si­duo­da vo­kie­čių avi­ga­niai, pa­šne­ko­vas taip ne­ma­no. Jis pa­ste­bi, kad di­des­nės įta­kos nei veis­lė dre­sa­vi­me tu­ri tai, ar dre­suo­ti bu­vo šu­ne­lio tė­vai. O, pa­vyz­džiui, cir­ke tik­rus su­ma­nu­mo ir pa­klus­nu­mo ste­buk­lus ro­do de­ko­ra­ty­vi­niai šu­ne­liai ar pa­pras­čiau­si kiem­sar­giu­kai.

 

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų