Laikrodininkus įrašysime į Raudonąją knygą

Dau­giau kaip ke­tu­rias­de­šimt me­tų laik­ro­džių tai­syk­lo­je dir­ban­ti uk­mer­giš­kė Al­do­na Ša­tie­nė šios pro­fe­si­jos li­ki­mą prog­no­zuo­ja liūd­nai. Laik­ro­di­nin­kai jau­čia­si tar­si pas­ku­ti­niai mo­hi­ka­nai, ku­rių ne­pa­keis jau­no­ji pa­mai­na. Šios pro­fe­si­jos at­sto­vų ne­ren­gia nė vie­na mo­ky­mo įstai­ga.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Au­to­rės nuotr. Al­do­na Ša­tie­nė sa­ko, kad laik­ro­džio kai­na ne vi­suo­met at­spin­di jo ko­ky­bę

A. Ša­tie­nė laik­ro­di­nin­ko pro­fe­si­ją įsi­gi­jo 1968 me­tais, kuo­met va­di­na­muo­sius bui­ti­nin­kus – kir­pė­jus, ma­ni­kiū­ri­nin­kes, ava­ly­nės tai­sy­to­jus, laik­ro­di­nin­kus – ruo­šė Vil­niaus 47-oji pro­fe­si­nė tech­ni­kos mo­kyk­la. Bai­gu­sius šią mo­kyk­lą įdar­bin­da­vo vi­so­je Lie­tu­vo­je tuo me­tu po­pu­lia­riuo­se įvai­rias bui­ti­nes pa­slau­gas tei­kian­čiuo­se punk­tuo­se. Mū­sų pa­šne­ko­vė pa­sky­ri­mą ga­vo Uk­mer­gė­je.

Laik­ro­di­nin­ko spe­cia­ly­bė ne­bu­vo ta iš­sva­jo­to­ji – jau­nys­tė­je ji no­rė­ju­si tap­ti kir­pė­ja. Ta­čiau nu­ve­žus do­ku­men­tus į mo­ky­mo įstai­gą pa­aiš­kė­jo, kad vie­tų kir­pė­jų gru­pė­je ne­be­li­ko.

„Pa­siū­lė mo­ky­tis laik­ro­di­nin­ko spe­cia­ly­bės. Su­ti­kau, ta­čiau sa­vęs, pa­lin­ku­sios prie laik­ro­džių me­cha­niz­mų su di­di­na­muo­ju stik­lu ant akies, tuo­met ne­įsi­vaiz­da­vau“, – at­vi­rau­ja ji.

Tar­nau­ja de­šimt­me­čius

 

Laik­ro­di­nin­kė me­na lai­kus, kuo­met ran­ki­nių, sta­li­nių, sie­ni­nių laik­ro­džių, ža­din­tu­vų kiek­vie­nuo­se na­muo­se bu­vo po ke­le­tą ar net ke­lio­li­ka. Jais bu­vo už­vers­tos ir tai­syk­los. So­viet­me­čiu Uk­mer­gės laik­ro­džių tai­syk­lo­je dir­bo dvy­li­ka laik­ro­di­nin­kų.

Dar da­bar žmo­nės at­ne­ša tai­sy­ti se­nu­tė­lius ru­siš­kus „Luč“, „Sla­va“, „Ra­ke­ta“. Ru­siš­ki so­viet­me­čio lai­kų laik­ro­džiai, pa­sak pa­šne­ko­vės, tuo­met bu­vo ver­ti­na­mi ne vel­tui – pui­kūs, ko­ky­biš­ki me­cha­niz­mai tik­si 50 – 60 me­tų. Šiuo me­tu jais ypač do­mi­si se­no­viš­kų laik­ro­džių ko­lek­ci­nin­kai.

Ko­lek­ci­nin­kai – ne­re­ti laik­ro­džių tai­syk­los lan­ky­to­jai. At­ei­na pa­si­tar­ti, ar ver­tin­gas jų įsi­gy­tas eks­po­na­tas, ar ko­ky­biš­kas jo me­cha­niz­mas.

 

Nu­kon­ku­ra­vo te­le­fo­nai

 

Be­veik prieš pen­kio­li­ka me­tų laik­ro­džius iš­stū­mė mū­sų kas­die­ni­nia­me gy­ve­ni­me ne­pa­kei­čia­mais ta­pę mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai. Žmo­nėms pa­si­ro­dė pa­to­gu: vie­na­me prie­tai­se – ke­lios funk­ci­jos.

Tuo­met ir laik­ro­džių meist­rams ne py­ra­gai bu­vo – kar­tais net sa­vai­tę tek­da­vo lauk­ti, kuo­met pri­eis ei­lė ko­kį laik­ro­du­ką pa­tai­sy­ti.

 

Pra­na­šau­ja re­ne­san­są

 

Pa­ga­liau bui­ti­nin­kų su­si­vie­ni­ji­mas vi­sai iš­iro, o pa­tal­pas im­ta­si pri­va­ti­zuo­ti. Ke­lio­li­kos kvad­ra­ti­nių met­rų dirb­tu­ves kar­tu su ke­lio­mis ko­le­gė­mis įsi­gi­jo ir A. Ša­tie­nė. Da­bar laik­ro­džių tai­syk­lo­je dar­buo­ja­si ir klien­tais da­li­ja­si dvie­se – ki­ta pa­mai­na dir­ba laik­ro­di­nin­kė Ri­mu­tė Va­si­liaus­kie­nė.

Ne­skai­čiuo­jant smul­kaus re­mon­to ar ele­men­tų kei­ti­mo, per mė­ne­sį meist­rės te­su­lau­kia apie dvi­de­šimt klien­tų, prie ku­rių laik­ro­džių rei­kia „pa­si­krapš­ty­ti“ po ke­le­tą va­lan­dų ar il­giau. Ta­čiau, pa­sak A. Ša­tie­nės, laik­ro­džių re­ne­san­sas ne už kal­nų – vis dau­giau žmo­nių vėl at­ran­da laik­ro­dį. Kas se­ną iš stal­čiaus iš­si­trau­kia, kas par­duo­tu­vė­je nau­ją  iš­si­ren­ka.

 

Dangs­to­si var­dais

 

Ne vie­ną tūks­tan­tį laik­ro­džių sa­vo ran­ko­mis ant­ram gy­ve­ni­mui pri­kė­lu­si mo­te­ris sa­ko, kad da­bar ga­mi­na­mus šiuos me­cha­niz­mus ga­li­ma kla­si­fi­kuo­ti į dvi pa­grin­di­nes ka­te­go­ri­jas – bran­gius ir ge­ros ko­ky­bės laik­ro­džius bei ma­si­nės ga­my­bos ne­ko­ky­biš­kas „štam­puo­tes“. Pas­ta­rie­ji, ga­mi­na­mi Ki­ni­jo­je, ki­tuo­se Piet­ry­čių Azi­jos kraš­tuo­se, ne­re­tai bū­na mas­kuo­ja­mi gar­sių ga­min­to­jų pa­va­di­ni­mais.

Kar­tais pa­ė­mu­si į ran­kas ir pa­ma­čiu­si ži­no­mo ga­min­to­jo var­dą net pa­ti meist­rė ap­si­gau­na. Ta­čiau gra­žus di­zai­nas – dar ne vis­kas. Mat nu­ė­mus apa­ti­nį laik­ro­džio dang­te­lį pa­aiš­kė­ja re­a­ly­bė.

Į tai­syk­lą be­veik ne­be­at­ne­ša­ma ža­din­tu­vų. Da­bar ga­mi­na­ma daug ne­re­mon­tuo­ja­mų ža­din­tu­vų. Kai ga­li už aš­tuo­nis li­tus nu­si­pirk­ti, daž­nas ne­su­ka sau gal­vos dėl re­mon­to.

 

Akis sten­gia­si tau­so­ti

 

Laik­ro­di­nin­kė sa­ko, kad ran­ki­nių laik­ro­džių de­ta­lės to­kios smul­kios, kad pirš­tais jų nė ne­su­grai­by­si. Tam nau­do­ja­mi spe­cia­lūs pin­ce­tai. O ap­žiū­rė­ti ir ge­di­mą su­ras­ti mi­nia­tiū­ri­nia­me me­cha­niz­me įma­no­ma tik per di­di­na­mą­jį stik­lą.

A. Ša­tie­nė pri­si­pa­žįs­ta akis la­bai tau­so­jan­ti. Na­mo iš dar­bo grį­žu­si ne­be­ima į ran­kas kny­gos ar vir­ba­lų. Ėmė­si kar­tą ko­ji­nes nu­si­megz­ti, bet kai akys vie­ną pa­bai­gus aša­ro­ti ir per­štė­ti pra­dė­jo, ant­ro­sios ne­be­si­ė­mė.

 

Kai­nos – ne did­mies­čių

 

Į mū­sų mies­te esan­čią laik­ro­džių tai­syk­lą at­va­žia­vę did­mies­čių gy­ven­to­jai ste­bi­si že­mo­mis kai­no­mis. A. Ša­tie­nė pa­sa­ko­ja, kad, pa­kei­tus ele­men­tą, vie­nas vil­nie­tis net ne­dve­jo­da­mas ant sta­lo še­šias­de­šimt li­tų pa­dė­jo.

Su­ži­no­jęs, kad ir de­šim­ties li­tų per daug, nuo­sta­bos ne­slė­pė.

Ne­re­tai su­ge­du­siu laik­ro­džiu ne­ši­ni už­su­ka ir iš už­sie­nio atos­to­gų grį­žę uk­mer­giš­kiai. Sa­ko, kad čia ke­lio­li­ka kar­tų pi­giau pa­slau­ga kai­nuo­ja.

Mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta kar­tais su ko­le­ge pa­juo­kau­jan­čios, kad rei­kė­tų ko­kius laik­ro­di­nin­kų kur­sus Uk­mer­gė­je or­ga­ni­zuo­ti. Ta­čiau kol kas rim­tai apie tai ne­svars­tė – vis lau­kia, kad pa­rūps ko­kiai nors mo­ky­mo įstai­gai ir šios pro­fe­si­jos at­ei­tis.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Pridavimas

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar domitės artėjančiais Seimo rinkimais?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų