Lai­ko dul­kės ant Lais­vės pa­min­klo ne­nu­sė­do

 

Šie­met su­kan­ka dvi­de­šimt me­tų, kai mies­to cen­tre at­sta­ty­tas pa­min­klas „Li­tu­a­nia Res­ti­tu­ta“. So­viet­me­čiu nu­griau­tas ir pa­lai­do­tas Kęs­tu­čio aikš­tė­je, Ne­pri­klau­so­my­bės sim­bo­lis tuo­met bu­vo pri­kel­tas ant­ra­jam gy­ve­ni­mui.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Pa­min­klas „Li­tu­a­nia Res­ti­tu­ta“ mies­te bu­vo pa­sta­ty­tas 1930 me­tais Vy­tau­to Di­džio­jo gar­bei. Po Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos jis pra­sto­vė­jo dar be­veik de­šimt­me­tį. So­vie­tų val­džiai akis ba­dęs į dan­gų šau­nan­tis tau­tos Ne­pri­klau­so­my­bės sim­bo­lis bu­vo nu­griau­tas 1950 me­tais. Dar po 40 me­tų jis vėl bu­vo at­sta­ty­tas.

 

 

Juo­zas Dau­nys iš­sau­go­jo pla­ka­tą, kvie­čian­tį į pa­min­klo ati­den­gi­mo iš­kil­mes.
Vil­mos Ne­mu­nai­tie­nės nuotr.

 

Paminklo atstatymo darbai.
Ukmergės kraštotyros muziejaus archyvo nuotr.

Šuo­lis są­mo­nė­je

„Li­tu­a­nia Res­ti­tu­ta“ ati­den­gi­mas 1990 me­tų va­sa­rio 16 die­ną tuo me­tu reiš­kė ne tik is­to­ri­nio ob­jek­to at­kū­ri­mą, bet ir di­džiu­lį šuo­lį žmo­nių są­mo­nė­je. Mies­to aikš­tė­je iš­ki­lo so­vie­tų val­džios su­nai­kin­ta prieš­ka­rio lai­kų ver­ty­bė – tau­tos Lais­vės sim­bo­lis.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas, są­jū­die­tis Ju­lius Za­rec­kas sa­ko, kad pa­min­klo at­sta­ty­mas tuo me­tu bu­vo svar­bus tiek jam, tiek dau­ge­liui uk­mer­giš­kių. „Vi­si ta­po­me di­de­lių per­mai­nų liu­di­nin­kais. O pa­min­klas – tų per­mai­nų sim­bo­lis. Džiau­gė­mės, kad pil­do­si tai, apie ką so­viet­me­čiu net pa­sva­jo­ti ne­drį­so­me“, - pri­si­mi­ni­mais da­li­no­si pa­šne­ko­vas.

Anot J. Za­rec­ko, „Li­tu­a­nia Res­ti­tu­ta“ bu­vo ta­pa­ti­na­mas su Lais­ve ir Ne­pri­klau­so­my­be. To­dėl so­viet­me­čiu jis ir bu­vo nu­griau­tas. Jį pa­kei­tė so­vie­ti­nę ide­o­lo­gi­ją at­spin­din­ti Ka­rio iš­va­duo­to­jo sta­tu­la, vė­liau – „Vė­liav­ne­šiai“.

Ėmė­si su di­de­liu en­tu­ziaz­mu

Są­jū­džio laik­me­čio šy­dą pra­sklei­dė­me kar­tu su vie­nu iš Uk­mer­gės Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių, pa­min­klo at­sta­ty­mo ini­cia­to­riu­mi, Juo­zu Dau­niu. „Lai­kas vi­suo­met da­ro sa­vo – kai ku­rių de­ta­lių jau ir aš ne­la­bai pri­si­me­nu“, - sa­ko pa­šne­ko­vas.

Pa­min­klą at­sta­ty­ti są­jū­die­čiai tuo­met ėmė­si su di­de­liu en­tu­ziaz­mu. Va­di­na­ma­sis tar­pu­val­džio laik­me­tis to­kiems dar­bams bu­vo sa­vo­tiš­kai pa­lan­kus. „Li­tu­a­nia Res­ti­tu­ta“ at­sta­ty­mo ini­cia­to­rius ne­įsi­vaiz­duo­ja, nuo ko rei­kė­tų pra­dė­ti šian­dien – taip pa­pras­tai su kas­tu­vu į cen­tri­nę mies­to aikš­tę ne­at­ei­tum. „Tuo la­biau eks­ka­va­to­riu­mi skve­ro ne­pa­raus­tum. Da­bar rei­kė­tų gau­ti ge­rą šūs­nį lei­di­mų – iš pa­vel­do ser­gė­to­jų, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų. O tuo­met vis­kas bu­vo daug pa­pras­čiau. Su­de­ri­no­me su tuo­me­ti­niu vyk­do­muo­ju ko­mi­te­tu ir or­ga­ni­za­vo­me tal­kas“, – me­na jis.

Pa­lai­do­ta po grin­di­niu

Su­bran­di­nę šią idė­ją, il­gai ne­dels­da­mi ėmė­si dar­bo. Iš­li­ku­sios in­for­ma­ci­jos bu­vo tik­rai ne ka­žin kiek. „Be vie­nos ki­tos nuo­trau­kos iš mu­zie­jaus ar­chy­vų bei iš lū­pų į lū­pas sklin­dan­čių gan­dų apie su­tru­pin­tą ir Kęs­tu­čio aikš­tė­je už­kas­tą mo­nu­men­tą be­veik nie­ko dau­giau ir ne­bu­vo“, - pa­sa­ko­ja są­jū­die­tis. Ži­no­ma bu­vo tik tiek, kad fun­da­men­tas dar griau­nant pa­min­klą bu­vo su­tru­pin­tas, obe­lis­kas per­lauž­tas per pu­sę, o jos abi už­kas­tos kaž­kur čia pat. Pra­si­dė­jo dvie­jų obe­lis­ko da­lių pa­ieš­kos.

J. Dau­nys pri­si­me­na, jog vir­šu­ti­nę da­lį su­ra­do grei­tai. Ji bu­vo ne­gi­liai už­kas­ta ir skve­ro ta­ke­liu ei­nan­tys žmo­nės kar­tais net už­min­da­vo iš že­mių ky­šan­čią jos briau­ną.

Sun­kiau se­kė­si su apa­ti­ne obe­lis­ko da­li­mi. Ne­bu­vo net įta­ri­mų, kur ji ga­lė­ju­si bū­ti pa­lai­do­ta.

„Klau­si­nė­jo­me se­nų­jų mies­te­lė­nų – gal ma­tė, gal pri­si­me­na. Žmo­nės pa­sa­ko­jo no­riai, bet nė pa­tys ne­įtar­da­mi, kaip jie to­li nuo tie­sos. Jau sa­kiau – lai­kas da­ro sa­vo“, - J. Dau­nys tei­gia, kad nė vie­na iš pa­teik­tų gy­ven­to­jų ver­si­jų, kur ga­lė­tų bū­ti obe­lis­ko apa­čia, taip ir nepa­si­tvir­ti­no. Ban­dė ka­si­nė­ti vie­no­je ar ki­to­je nu­ro­dy­to­je vie­to­je – nie­ko. „Ra­do­me kaip tik to­je vie­to­je, ku­rios taip nie­kas ir ne­pa­mi­nė­jo – ne­to­li sa­vi­val­dy­bės laip­tų“, - pri­si­me­na jis.

Su­vie­ni­jo ben­dras tiks­las

Pra­si­dė­jo pa­min­klo at­sta­ty­mo dar­bai. „Ka­dan­gi Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nė­je gru­pė­je bu­vau vie­nin­te­lis sta­ty­bi­nin­kas, tai pri­si­ė­miau sau or­ga­ni­za­ci­nius dar­bus“, – sa­ko J. Dau­nys. Šio pa­trio­ti­nio dar­bo su en­tu­ziaz­mu ėmė­si Ant­ro­ji ke­lių sta­ty­bos val­dy­ba. Sta­ty­ba rū­pi­no­si vy­riau­siuo­ju in­ži­nie­riu­mi įmo­nė­je dir­bęs J. Dau­nys, sta­tė dar­bų vyk­dy­to­jo Ro­ber­to Pau­laus­ko va­do­vau­ja­ma bri­ga­da. Pri­si­dė­jo ki­tos įmo­nės – Uk­mer­gės gelž­be­to­nio ga­myk­la da­vė ar­ma­tū­ros, Jo­na­vos „Ache­ma“ – ne­mo­ka­mai kra­ną.

Ta­po de­tek­ty­vais

At­sta­čius 17 met­rų aukš­čio pa­min­klą, pa­si­tvir­ti­no dar vie­na sen­sa­cin­ga is­to­ri­ja. „Nu­gir­dau, kad kaž­kur Šir­vin­tų ra­jo­ne gy­ve­na žmo­gus, iš­sau­go­jęs ori­gi­na­lią ano­ta­ci­nę len­tą bei Vy­tį. Sun­ku bu­vo pa­ti­kė­ti, bet ėmiau tik­rin­ti gan­dus“, - sa­ko J. Dau­nys. Jam pa­vy­ko ras­ti pa­trio­tą, ke­tu­ris de­šimt­me­čius sau­go­ju­sį šias pa­min­klo da­lis ir ne­pra­ra­du­sį vil­ties, kad jos dar pa­si­tar­naus.

Su­ži­no­ję, kad bus griau­na­mas pa­min­klas, Vy­tį ir va­ri­nę ano­ta­ci­nę len­tą nuo jo slap­čio­mis at­lu­po uk­mer­giš­kiai Jo­nas Fi­še­ris ir Ra­po­las Dieč­kus. „Šis Lie­tu­vos pa­trio­tų pa­si­ry­ži­mas tais lai­kais ga­lė­jo bran­giai kai­nuo­ti. Ne kiek­vie­nas ryž­tų­si to­kiam žyg­dar­biui“, - įsi­ti­ki­nęs J. Dau­nys. Pa­šne­ko­vui R. Dieč­kus pa­si­pa­sa­ko­jo, kad iš pra­džių slė­pė lo­vo­je po čiu­ži­niu, o kai vė­liau su šei­ma bu­vo iš­vež­tas į Si­bi­rą, re­lik­vi­jos Lais­vės auš­ros lau­kė už­kas­tos dar­že. Ir su­lau­kė...

Da­bar ant pa­min­klo pri­tvir­tin­ta tiks­li ano­ta­ci­nės len­tos ko­pi­ja, o ori­gi­na­las sau­go­mas Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je. Bron­zi­nį ba­rel­je­fą at­kū­rė ir iš­lie­jo skulp­to­rius Eri­kas Var­nas. Vy­tis, įmon­tuo­tas at­sta­tant pa­min­klą, – au­ten­tiš­kas.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar jau perkate kiaušinius Velykoms?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų