Li­na SUKACKIENĖ

 

Vie­to­je įžan­gos.

Is­to­ri­ja tik­ra. Jos he­ro­jės – ži­no­mos Uk­mer­gė­je mo­te­rys, ku­rios sa­vo iš­min­ti­mi ir gy­ve­ni­mu ge­ba da­ry­ti įta­ką ir ap­lin­ki­niams.

Da­lios šei­mą iš­ti­ko di­de­lė bė­da. Li­gos pa­kirs­ta iš gy­ve­ni­mo iš­ėjo vai­kys­tės lė­lių ne­už­mig­džiu­si, bet ir jau­nys­tės džiaugs­mo dar ne­pa­ty­ru­si duk­ra.

Apie mo­ti­nos skaus­mą, pa­lai­do­jus mer­gai­tę, at­si­tik­ti­nai pa­skai­tė ki­ta mo­te­ris – Sau­lė. Šluos­ty­da­ma aša­ras ir su­pras­da­ma, kad yra ir sve­ti­mas skaus­mas, ji sė­do ir pa­ra­šė ei­lė­raš­tį iš­ėju­sios duk­ros var­du ge­din­čiai ma­mai. Pa­grin­di­nė ei­lė­raš­čio min­tis bu­vo ta, kad ma­ma šyp­so­tų­si ir gy­ven­tų sa­vo gy­ve­ni­mą, nes jai nau­jo­je erd­vė­je yra ge­rai. Ki­taip ta­riant, gy­ven­tų kur­da­ma, bet ne rau­do­mis.

Mo­te­rys vie­na ki­tos ne­pa­ži­no­jo.

Sau­lė per­ra­šė ei­lė­raš­tį ir, įdė­ju­si į vo­ke­lį, su­si­ra­do ad­re­są, nu­ve­žė prie Da­lios na­mų ir įme­tė į paš­to dė­žu­tę.

„Ste­bė­jau tą mo­te­rį. Ma­čiau, kad, lai­kui bė­gant, jos vei­de at­si­ra­do šyp­se­na, kad ji gy­ve­no pil­na­ver­tį gy­ve­ni­mą. Ma­ne tai džiu­gi­no“, – pa­sa­ko­ja Sau­lė.

Pra­ėjo de­šimt­me­tis. Sau­lė su­lau­kė skam­bu­čio iš ne­pa­žįs­ta­mos mo­ters ver­slo klau­si­mu. Su­si­ta­rė su­si­tik­ti. Kai Da­lia at­si­sė­do į Sau­lės ma­ši­ną, pas­ta­ro­ji su­pra­to, kad tai – ta pa­ti mo­te­ris, ku­riai ji sky­rė ei­lė­raš­tį.

Pra­si­dė­jo at­sar­gus po­kal­bis. Sau­lė pa­klau­sė, ar Da­lia pa­lai­do­jo duk­rą. Šiai tei­gia­mai at­sa­kius, pa­si­do­mė­jo, ar ji ga­vo ei­lė­raš­tį.

„Su­si­kau­piau, – pa­sa­ko­ja Sau­lė, – ir pa­sa­kiau, kad aš tą ei­lė­raš­tį pa­ra­šiau.“

Mo­te­rys kal­bė­jo­si, ver­kė ir džiau­gė­si, kad iš­ėju­si mer­gai­tė su­ve­dė jas sun­kiu me­tu ir su­tei­kė ne­tek­čiai iš­min­ties.

Iš­min­tis – tai di­džiau­sia Die­vo do­va­na žmo­gui. Kaip svar­bu, kad kri­ti­niais gy­ve­ni­mo mo­men­tais ša­lia kiek­vie­no mū­sų bū­tų iš­min­tin­gų žmo­nių.

Vie­to­je pa­bai­gos.

Šios dvi mo­te­rys su­si­tin­ka, kal­ba­si ir džiau­gia­si.

Lie­tu­vių liau­dies pa­tar­lė sa­ko: di­di iš­min­tis pro ma­žą ger­klę ne­iš­len­da.

{jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų