Sesuo Rozana viliasi naujos pastogės

 

Krikš­tė­nų Auš­ros Var­tų Ma­ri­jos ir Šv. Te­re­sė­lės vie­nuo­ly­no įkū­rė­ja se­suo Ro­za­na ti­ki­si, jog jų pa­reng­tas pro­jek­tas nau­joms sta­ty­boms gaus fi­nan­sa­vi­mą. Ki­tais me­tais Krikš­tė­nuo­se tu­rė­tų iš­kil­ti nau­jas pa­sta­tas. Ben­druo­me­nė ga­lės pri­im­ti di­des­nes gru­pes re­ko­lek­ci­joms – ty­los ir mal­dos lai­ko­tar­piui.

Jo­li­ta ŽURAUSKIENĖ

Į Krikš­tė­nuo­se esan­tį vie­nuo­ly­ną at­vyks­ta no­rin­tie­ji ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mu. Se­se­rys tei­gia dėl vie­tų sto­kos ne­ga­lin­čios pri­im­ti di­des­nių gru­pių. Vie­nuo­ly­ne yra tik trys kam­ba­rė­liai ir at­ski­ra pa­tal­pa, ku­rio­je ga­li nak­vo­ti pen­kio­li­ka žmo­nių, to­dėl vieš­na­gę ben­druo­me­nė­je rei­kia iš anks­to su­de­rin­ti.

 

Vie­nuo­ly­ne ne­trūks­ta lan­ky­to­jų.

 

Se­suo Ro­za­na sa­ko, jog į vie­nuo­ly­ną už­su­ka vis dau­giau žmo­nių, ieš­kan­čių dva­si­nės ra­my­bės.
Au­to­rės nuotr.

„Įsi­kū­ri­mo pra­džio­je at­vyk­da­vo net 120 jau­nų žmo­nių. Nak­vo­da­vo jie Krikš­tė­nų mo­kyk­lo­je ir vie­nuo­ly­ne. Da­bar rei­ka­la­vi­mai dėl ap­nak­vin­di­ni­mo griež­ti. To­dėl ir no­ri­me nau­jų pa­tal­pų, kad ga­lė­tu­me pri­im­ti dau­giau pa­gei­dau­jan­čių čia at­vyk­ti“, – dės­tė Ro­za­na.

Se­se­rys jau pa­ruo­šė pro­jek­tą nau­joms pa­sta­to sta­ty­boms, ku­rį pa­tvir­ti­no vys­ku­pas. Krikš­tė­nuo­se lan­kė­si pir­mo­ji pro­jek­tą tik­ri­nu­si ko­mi­si­ja, lie­pos vi­du­ry­je at­vy­ko ir ant­ro­ji. Ro­za­na sa­ko, kad fon­das iš Vo­kie­ti­jos pro­jek­tą ga­lės fi­nan­suo­ti tik ki­tais me­tais. Tuo­met vi­si ga­lės džiaug­tis nau­juo­ju na­mu.

Pirmoji kelionė

Iš Bel­gi­jos ki­lu­si, vė­liau Pran­cū­zi­jo­je vie­nuo­liš­kai gy­ve­nu­si ir jau­ni­mo evan­ge­li­za­ci­jos mo­kyk­lo­je „Jau­ni­mo auš­ra” dės­čiu­si se­suo Ro­za­na į Lie­tu­vą at­vy­ko ša­liai at­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę.

„Ne­gal­vo­jau, kad čia ma­no vie­ta. Ry­tų ša­lys man at­ro­dė esan­čios kan­ki­nių ša­lys ir ma­nęs jos ne­trau­kė. Į Lie­tu­vą va­žia­vau su jau­ni­mu. Kai bu­vo­me ša­lia Lie­tu­vos pa­sie­nio, nesu­si­šne­kė­jo­me su lie­tu­viais. Ar mū­sų klau­si­mo ne­su­pra­to, ar mes at­sa­ky­mo ne­su­pra­to­me, ta­čiau į Vil­nių at­va­žia­vo­me per Mins­ką“, – šyp­so­si pri­si­min­da­ma sa­vo pir­mą­ją ke­lio­nę į Lie­tu­vą se­suo Ro­za­na.

Lie­tu­va ta­po sa­va

Dau­giau nei prieš ke­tu­rias­de­šimt me­tų da­vu­si pir­muo­sius vie­nuo­lės įža­dus Ro­za­na me­na, jog į Vil­nių jie at­va­žia­vo per Me­di­nin­kų pa­sie­nio pos­tą. O pra­ėjus ke­lioms va­lan­doms iš­gir­do apie bai­sią Me­di­nin­kų tra­ge­di­ją, ku­ri su­krė­tė Ro­za­ną ir kar­tu pa­ska­ti­no pa­mil­ti did­vy­riš­ką lie­tu­vių tau­tą.

„Kai su­ži­no­jo­me apie tai, jau­ni­mas bu­vo la­bai iš­si­gan­dęs ir kal­bė­jo, kad rei­kia ne­del­siant grįž­ti at­gal. O man iš kar­to Lie­tu­va ta­po sa­va, kaip tė­vy­nė. Grį­žu­si at­gal iš kar­to pa­pra­šiau, kad ma­ne siųs­tų į Lie­tu­vą. Ir aš čia!“ – kal­bė­jo Ro­za­na.

Ga­vu­si sa­vo vie­nuo­ly­no vy­res­nio­jo ir dva­sios va­do pri­ta­ri­mą iš Bel­gi­jos į Lie­tu­vą ji at­vy­ko 1991 me­tais ir su mū­sų ša­li­mi su­sie­jo vi­są to­les­nį gy­ve­ni­mą bei tar­nys­tę. Ke­lių lie­tu­vių mer­gi­nų pra­šo­ma ir Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po Aud­rio Bač­kio pa­drą­sin­ta pra­dė­jo kur­ti vie­nuo­li­nę ben­druo­me­nę – ne­klau­zū­ri­nį Kar­me­lio vie­nuo­ly­ną.

Pir­mo­sios se­se­rys, duo­da­mos klus­nu­mo, skais­tu­mo, ne­tur­to ir nuo­lan­ku­mo įža­dus, į ben­druo­me­nę pra­dė­jo bur­tis 1994 me­tais Vil­niu­je. Vė­liau ben­druo­me­nė per­si­kė­lė į Krikš­tė­nus. 2000 me­tais ben­druo­me­nė pri­pa­žin­ta kaip vie­ša ti­kin­čių­jų aso­cia­ci­ja.

Svar­bi ty­los mal­da

Se­se­rys Krikš­tė­nų vie­nuo­ly­ne or­ga­ni­zuo­ja re­ko­lek­ci­jas pa­sau­lie­čiams, gy­ve­nan­tiems pa­gal jų dva­sią, ir vi­siems, no­rin­tiems su­si­pa­žin­ti su jų ben­druo­me­ne. Re­ko­lek­ci­jos – tai ty­los ir mal­dos lai­ko­tar­pis, pa­de­dan­tis ras­ti mal­dos ke­lią ar­ba jį pa­gi­lin­ti.

„Lie­tu­viai la­bai pa­si­kei­tė. Pra­džio­je vi­si bu­vo la­bai dva­sin­gi, no­rė­jo pa­dė­ti vie­ni ki­tiems, dir­bo dėl Lie­tu­vos. O da­bar dau­gu­ma dir­ba tik dėl sa­vęs“, – ma­no Ro­za­na.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, pas­ta­ruo­ju me­tu, kuo­met ap­link vi­si sku­ba, ne­ri­mau­ja, bū­ti­na iš­mok­ti iš­girs­ti, įsi­klau­sy­ti, su­pras­ti. Jų ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mas grin­džia­mas pa­gal Kar­me­lio re­gu­lą, ku­rio­je la­bai svar­bi ty­los mal­da. Se­se­rys sa­ko, kad ty­la – tai mal­da, me­di­ta­ci­ja, su­si­kau­pi­mas, įsi­klau­sy­mas į sa­ve ir sa­vo­jo ke­lio ieš­ko­ji­mas.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų