Šimtametė į rankas dar paima ir siuvinį

Autorius Ukmergės žinios

At­ko­čiuo­se gy­ve­nan­ti Ele­na Lip­nic­kie­nė šiuos me­tus pra­dė­jo gar­bin­gu ju­bi­lie­ju­mi. Sau­sio 11 die­ną ji pa­mi­nė­jo šim­to me­tų su­kak­tį.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

01-15-5_straipsnio_nuotr

Autorės nuotr. Elena Lipnickienė švenčia šimto metų gimtadienį.

Ju­bi­lia­tė ne­sle­pia – ne­le­pi­no jos gy­ve­ni­mas. Vai­kys­tė pra­bė­go gau­sio­je ma­ža­že­mių šei­mo­je tarp dar 6 bro­lių ir se­se­rų. Tė­vai pa­ty­rė trem­ties sun­ku­mus.

Ne pa­tys leng­viau­si dar­bai nu­dirb­ti per gy­ve­ni­mą – ko­lū­ky­je dar­buo­ta­si fer­mo­se, lau­kuo­se, Tau­ra­gės kon­ser­vų, Aly­taus med­vil­nės fab­ri­kuo­se. Ge­riau ap­mo­ka­mo dar­bo su bū­riu vai­ku­čių vyk­ta ieš­ko­ti net į Ka­zach­sta­ną.

Svei­ka­ta la­biau­siai bu­vo su­šlu­ba­vu­si su­lau­kus 70 me­tų. Tuo­met ir dak­ta­rų, ir ope­ra­ci­jų pri­rei­kė.

Jau 18 me­tų se­no­lę pri­žiū­ri jau­niau­sia jos duk­ra 57 me­tų Kris­ti­na Šil­ki­nie­nė. Į Del­tu­vos se­niū­ni­ją At­ko­čių kai­mą Kris­ti­na ir Ed­var­das Šil­ki­niai iš Jo­na­vos ra­jo­no at­si­kė­lė prieš try­li­ka me­tų.

Kris­ti­na pa­sa­ko­ja, kad nors se­no­lės klau­sa ge­ro­kai su­sil­pnė­ju­si, dar prieš po­rą me­tų ji kny­gas vie­ną po ki­tos skai­tė.

Nors bai­gu­si tik dvi kla­ses, kny­ga ją ly­di vi­są gy­ve­ni­mą. Da­bar jau akių sten­gia­si la­bai ne­var­gin­ti, ta­čiau siu­vi­nį į ran­kas kar­tais pa­ima. Tik ada­tą di­des­ne au­se­le pa­si­ren­ka, kad siū­lą įver­ti bū­tų leng­viau.

Pra­ėju­sią va­sa­rą E. Lip­nic­kie­nė dar iš­ei­da­vu­si į kie­mą, ap­žiū­rė­da­vu­si so­dą, gė­ly­nus. Dar vi­sai ne­se­niai pjau­tu­vą pa­si­čiu­pu­si žo­lės viš­toms pri­pjau­da­vu­si. Laz­dų pa­si­rams­čiuo­ti pri­rei­kė tik prieš po­rą me­tų.

Ant pa­ta­lo šim­ta­me­tė per­dien ne­si­il­si. Lo­vą na­miš­kių pa­pra­šo pa­klo­ti tik įsi­ti­ki­nu­si, kad sve­čių ne­be­at­eis – va­ka­re su­te­mus.

„Gal dar­bas ir yra ma­mos il­ga­am­žiš­ku­mo prie­žas­tis?“ – svars­to duk­ra. Ma­tyt, ne pas­ku­ti­nė­je vie­to­je ir ge­nai. Jos 87 me­tų Pa­gė­giuo­se gy­ve­nan­ti se­suo – dar vi­sai gu­vi, sa­vi­mi pa­si­rū­pi­nan­ti mo­čiu­tė.

Pa­ti ju­bi­lia­tė ste­buk­lin­gu vais­tu lai­ko čes­na­ką. Net na­miš­kiai ste­bi­si, kad mė­sos ne­be­su­kram­ty­da­ma, čes­na­ką vis tiek tri­auš­ki­na. Mie­lai val­go įvai­rias ko­šes, mėgs­ta ir dar­žo­ves. O pa­si­le­pin­ti už­si­ma­niu­si, pa­si­pra­šo tir­pios ka­vos.

Se­no­lė už­au­gi­no ir į gy­ve­ni­mą iš­lei­do še­šis vai­kus. Vy­riau­sias – Tau­ra­gė­je gy­ve­nan­tis 73 me­tų Juo­zas. 71 me­tų Ri­ma gy­ve­na Drus­ki­nin­kuo­se, 66 me­tų Vir­gi­ni­ja – Ku­lau­tu­vo­je. Į JAV iš­vy­ku­si 64 me­tų Vi­lė, o į Aust­ra­li­ją – 63 me­tų Re­gi­na.

E. Lip­nic­kie­nė tu­ri 11 vai­kai­čių, 16 pro­vai­kai­čių ir pro­pro­vai­kai­tę. Vy­riau­siai anū­kei Re­gi­nai – 52.

Ne daž­nai su­si­tin­ka vi­sa pla­ti gi­mi­nė, ta­čiau Kris­ti­na sa­ko, kad ge­gu­žės mė­ne­sį pla­nuo­ja į bū­rį su­si­bėg­ti vi­si. Jau net kai­mo so­dy­bą Rau­dond­va­ry­je už­si­sa­kė. Per Ele­nos var­do die­ną švęs ir di­džiau­sią gi­mi­nės šven­tę – se­no­lės šim­to me­tų ju­bi­lie­jų.

Pa­ti se­no­lė sa­ko, kad iš tik­rų­jų ji gi­mė sau­sio 6 die­ną, ta­čiau tuo me­tu la­bai gi­li žie­ma bu­vu­si ir krikš­ty­ti tė­vai ne­sku­bė­jo vež­ti. Taip ir at­si­ra­do ke­lio­mis die­no­mis vė­les­nė gi­mi­mo da­ta.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę gar­bin­go ju­bi­lie­jaus pro­ga E. Lip­nic­kie­nę pa­svei­ki­no gau­sus bū­rys sve­čių. Pa­gerb­ti gar­baus am­žiaus ju­bi­lia­tės at­vy­ko ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas, So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Val­do­nė Gi­nai­tie­nė, Del­tu­vos se­niū­nas Sal­vi­jus Stim­bu­rys, „Sod­ros“ Uk­mer­gės sky­riaus va­do­vas Ša­rū­nas Pru­šins­kas.

Prie sta­lo sė­dė­da­ma se­no­lė ne­pa­mir­šo na­mų šei­mi­nin­kės pa­rei­gų – sve­čius vis ra­gi­no vi­sus sės­tis ir vai­šin­tis gim­ta­die­nio ska­nu­my­nais.

Duk­ra Kris­ti­na pa­sa­ko­ja, kad se­no­lė vis ma­to rei­ka­lą gy­ve­ni­mo iš­min­ties vai­kus pa­mo­ky­ti. Nors šie ir pa­tys ne vie­ną gar­bin­gą ju­bi­lie­jų at­šven­tę, ma­mai iš šim­to me­tų var­pi­nės vis tiek „ne­su­bren­dę“ at­ro­do…

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *