Redakcijos archyvo nuotr. J. Užusienis Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje tarnavo trisdešimt metų.

 Šv. Petro ir Povilo bažnyčios altaristas monsinjoras Jurgis Užusienis mirė kovo 21 dieną, eidamas 88-uosius metus. 

Dvasininkas tikintiesiems tarnavo iki pat gyvenimo pabaigos. Dar prieš savaitę, sekmadienį, jis klausė išpažinčių.

Nors galėjo nebedirbti ir ilsėtis užtarnauto poilsio, jaunesniems kolegoms kunigams altaristas talkino iki paskutinio atodūsio.

J. Užusienis gimė 1927 m. balandžio 20 d. Pamarnakio kaime, Kupiškio valsčiuje, Antano ir Cecilijos Užusienių šeimoje. Buvo vyriausias iš devynių šeimoje augusių vaikų.

Iš jo tėvai pirmiausia ir tikėjosi paramos darbuose, todėl mažajam Jurgiukui teko ganyti bandą, jis taip pat globojo ir jaunesnius brolius ir seseris. Būdamas devynerių pradėjo lankyti Uoginių pradžios mokyklą, mokslus tęsė Kupiškio pradžios mokykloje ir Kupiškio gimnazijoje.

Pirmosiose gimnazijos klasėse J. Užusienis susidūrė su vokiečių okupacija, tėvams pasidarė sunku leisti sūnų į gimnaziją. Mokslus baigė tik parėmus geradariams. Pats savo autobiografijoje rašo, kad išgyventi karo žiaurumai ir nekaltų žmonių aukos paskatino jį rinktis gyvenimo kelią, kuriame galėtų siekti ugdyti geresnį žmogų, be ginklų ir prievartos. Tokių jausmų vedamas J. Užusienis pravėrė Kauno kunigų seminarijos duris.

1952 m. rugsėjo 21 d. buvo įšventintas kunigu.

Paskiriamas Joniškio parapijos vikaru.

1962 m. buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kėdainių Šv. Juozapo parapiją, bet valdžia po metų uždarė bažnyčią. Tada jis buvo paskirtas Kelmės parapijos vikaru. 1967 m. buvo perkeltas vikaro pareigoms į Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią.

1971 m. skiriamas savarankiškam darbui Grinkiškio parapijos administratoriaus pareigoms. 1975 m. – naujas paskyrimas, šį kartą – Šėtos parapijos administratoriumi.

Įvertindamas kunigo Jurgio Užusienio rūpestingą pastoracinį darbą, 1981 metais vyskupas Liudas Povilonis jį pakelia Šėtos bei Bukonių parapijų klebonu ir skiria Kėdainių dekanu. 1984 metais jis tampa Kauno arkivyskupijos kunigų tarybos ir konsultorių kolegijos nariu.

1985 m. sausį kunigas Jurgis Užusienis skiriamas Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonu ir Ukmergės dekanu. Čia jis gyvens iki savo amžiaus pabaigos. Ukmergėje kunigą Jurgį prisivijo ir žinia, kad Šėtos parapijiečiai kreipėsi į vyskupą, prašydami jį grąžinti į Šėtą, primindami, kad jis buvo tapęs jiems savu žmogumi, daug nuveikęs parapijos labui. Šis prašymas nebuvo patenkintas, tačiau, be abejo, buvusių parapijiečių įvertinimas sušildė kunigo Jurgio širdį, o drauge jis darbavosi savo naujųjų parapijiečių gerovei.

Ukmergėje klebono ir dekano pareigose kunigas J. Užusienis darbavosi septyniolika metų. Įvertindamas jo sielovadinį darbą 1994 metų kovo 8 dieną šventasis popiežius Jonas Paulius II pakėlė kunigą Jurgį Užusienį Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru).

Vis labiau silpnėjant sveikatai 2002 m. kovo 28 d. monsinjoras J. Užusienis buvo atleistas iš Ukmergės Šv. Petro ir Povilo parapijos klebono ir Ukmergės dekano pareigų ir paskirtas tos pačios parapijos altaristu. Kiek leido jėgos, patarnavo tikintiesiems klausykloje, visuomet gyvai rūpinosi parapijos reikalais.

Baigiant kunigų seminariją pridėtoje anketoje monsinjoras Jurgis Užusienis įvertinamas kaip choleriško-melancholiško temperamento žmogus, gabus, gero ir tvarkingo elgesio, pamaldus, linkęs į dvasinį gyvenimą, geras pamokslininkas. Su broliais kunigais stengėsi išlaikyti gerus santykius, būti naudingas tuo, kuo galėjo.

Monsinjoro Jurgio Užusienio žemiškieji palaikai pašarvoti Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Laidotuvių šv. Mišios aukotos pirmadienio vidurdienį. Kunigo palaikai atgulė Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Laidotuvėse dalyvavo minios tikinčiųjų, dvasininkų.

Tokia malonė – būti palaidotam šventoriuje – yra suteikiama kiekvienam kunigui. Nebent jis turėtų kitokių pageidavimų. Būtent kitokį pageidavimą buvo išsakęs praėjusią vasarą miręs monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis norėjo būti palaidotas šalia savo tėviškės, Dukstynos kapinėse, prie Lietuvos partizanų. Ir šis prašymas buvo išpildytas.

Monsinjoras J. Užusienis savo amžinybei vietą pasirinko ten,  kur pastaruosius 30 metų buvo jo darbas ir namai.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje buvo palaidoti trys dvasininkai. Čia stovi atminimo kryžius.

Parengta pagal Kauno arkivyskupijos kurijos pranešimą.