Ukmergės kultūros centras atsisveikino su politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ ilgamete vadove Jule Juodiene ir dėkojo jai už ilgus ir prasmingus darbo metus, skirtus šiam chorui. Deja, atsisveikinus su vadove, nebeliko ir nuo nepriklausomybės atgavimo laikų gyvavusio šio kolektyvo.
„Tremtinys“ buvo choras, be kurio neapsieidavo nė vienas patriotinis istorinės atminties renginys, koplytstulpių, kryžių atidengimo iškilmės Ukmergės rajone. Kolektyvas buvo aktyvus ir įvairių konkursų dalyvis. Deja, per pastaruosius metus bėgantis laikas negailestingai išretino jo narius, kurių dauguma buvo politiniai tremtiniai ar gimusieji tremtyje.
Pati J. Juodienė jau yra atšventusi 85-erių metų sukaktį ir, pasak Ukmergės kultūros centro direktorės Rasos Graužinienės, buvo vyriausia jų įstaigos kolektyvo vadovė.
Nepaisant solidaus amžiaus jaunatviškos energijos nestokojančios moters sprendimas išeiti, pasak direktorės, kultūros centrui buvęs netikėtas ir liūdnas.
Direktorė patvirtino, kad šiame sezone „Tremtinio“ choro nebelieka. Neabejoja, kad kolektyvo likusios narės be dainos neliks – kultūros centre yra daug chorų, kuriuose galės dainuoti.
Žadama, kad be patriotinių tremtinių dainų neliks ir mūsų istorinės atminties renginiai – šios dainos yra ir kitų kolektyvų repertuaruose.
Ukmergės kultūros centro mišriam politinių kalinių ir tremtinių chorui „Tremtinys“ J. Juodienė vadovavo daugiau kaip tris dešimtmečius.
Mišraus politinių kalinių ir tremtinių choro „Tremtinys“ istorija prasidėjo kartu su atgimusia Lietuva 1989 metais. Pirmasis jos vadovas buvo Albertas Jusys. Susibūrusio choro nariai beveik visi buvo tremtiniai.
„Ukmergės žinioms“ J. Juodienė yra pasakojusi pasiūlymo vadovauti šiam chorui sulaukusi 1994 metais.
Pamačiusi, koks šis kolektyvas svarbus jo nariams, ilgametė pedagogė, muzikos mokytoja davė sau žodį, kad dirbs iš visos širdies. Ir šį pažadą ištesėjo.
Kai išėjo į pensiją, vieninteliais jos auklėtiniais tapo nebe vaikai, o choro „Tremtinys“ nariai. Prisimena, kad, kai pradėjo vadovauti, chore dainavo apie 30 žmonių, kurie beveik visi buvo iš tremtinių šeimų.
„Daina jiems gydė tremtyje patirtas žaizdas“, – sakė vadovė, pati aiškiai jaučianti gilų tremtinių dainų dramatizmą.
J. Juodienės iniciatyva yra išleista knyga „Aš parašysiu laišką jums kaip laisvės dainą“ apie šio choro istoriją ir jo narius.
Kolektyvo archyve buvo sukaupta ir daugybė nuotraukų. Pati nuo pat pradžių vedė užrašus apie vykusius koncertus, festivalius, konkursus, išvykas.
Norėdama surinkti kuo daugiau informacijos apie kolektyvo narius, vadovė išdalino jiems anketas. „Maniau jose choristai daugiau papasakos apie muziką, apie chorą, bet jie rašė daugiau apie tai, ką patyrė tremtyje“, – yra sakiusi kolektyvo vadovė, pažymėdama, kad daina gyva tol, kol ji dainuojama.
Ukmergės kultūros centro direktorė Rasa Graužinienė (kairėje) ir meno saviraiškos organizatorė Laima Lenčickienė (dešinėje) atsisveikino su „Tremtinio“ vadove J. Juodiene.
