Nuo šių metų gyventojai nebegalės skirti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramos biudžetinėms įstaigoms, tad tokios paramos neteks mokyklos, lopšeliai-darželiai, kai kurios kultūros įstaigos, religinės bendruomenės. Nuo šiol tokią paramą gaus tik nevyriausybinės organizacijos.
Rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas informavo, kad rajone yra 23 biudžeto lėšomis finansuojamos ugdymo įstaigos, kurias palies ši pataisa. Be ugdymo įstaigų, rajone taip pat veikia Ukmergės kraštotyros muziejus, Vlado Šlaito viešoji biblioteka, anksčiau galėję gauti šios formos paramą.
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla paramos tai pat neteks, nes šios viešosios įstaigos steigėjas yra valstybė, dalininkas – Švietimo ir mokslo ministerija.
Nebiudžetinių ugdymo įstaigų – „Tėkmės“ mokyklos ir lauko darželio „Vėjo šalies vaikai“ – ši reforma nepalies.
Biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų teigimu, gautas paramos lėšas įstaigos investuodavo į vaikų ugdymosi aplinkos bei kokybės gerinimą, klasių ir darželių grupių modernizavimą, renginius ir kitas paskatinimo formas.
Ukmergės Senamiesčio progimnazijos direktorė Nina Lilia Galickė dalijosi mintimis, kad šis pokytis mokyklas paveiks neigiamai. Jos duomenimis, 1,2 proc. GPM paramą jų progimnazijai skirdavo dauguma darbuotojų, taip pat nemaža dalis mokinių tėvelių. Gaunama suma kasmet svyruodavo nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. Eur.
Pasak direktorės, sprendimus, kur panaudoti gautas lėšas, priimdavo mokyklos taryba. Įprastai už gautą paramą būdavo steigiami apdovanojimai mokiniams, nuperkama apranga mokyklos atstovavimui. Šios lėšos taip pat būdavo naudojamos, kai reikdavo prisidėti prie reikšmingesnių pirkinių, tokių kaip išmanieji ekranai.
Kai iškildavo skubus reikalas ar kokia nors kritinė situacija, rezervas taip pat praversdavo. Tada panaudojus šias lėšas, jos būdavo atstatomos. „Kiek tų pinigų beįkrisdavo, jie mums reikšmingi, nes tai – vienintelės lėšos, kurias savarankiškai prisitraukdavome iš šalies. Dabar liekame visiškai priklausomi nuo valstybės ir savivaldybės. Viešosios įstaigos gal nelabai praturtės, o mums tai buvo galimybė turėti rezervą, kuris užtikrino saugumo jausmą“, – kalbėjo N. L. Galickė.
Vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorė Rita Pumputienė sakė, kad ši parama buvo naudinga pirmiausia turtinant aplinką inventoriumi. Taip pat metų pradžioje, kol biudžetas dar nepatvirtintas, jomis galėdavo kompensuoti kvalifikacijos kėlimo, žinių tobulinimo išlaidas.
„Reikia žengti koja kojon su naujovėmis, inovacijomis. Naujas priemones įsigyti ne po metų, o iškart. Dabar vis plačiau taikomas įtraukusis ugdymas, todėl priemonės grupėse turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos. Turint savų lėšų tą galima daryti greičiau“, – įsitikinusi direktorė.
Pasak jos, vaikų tėvai visada žinojo, kad skirta parama panaudojama siekiant inovatyvumo. Prisiminė, kad, kol buvo galima pildyti „popierines“ deklaracijas, įstaiga surinkdavo kartais ir per 1 tūkst. Eur. Kai deklaravimas persikėlė tik į elektroninę erdvę, pasijuto nuosmukis – surinkdavo nuo 300 iki 500 Eur. Tačiau šie pinigai buvo paskata, o dabar ir jos nebeliks.
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, rinkdama 1,2 proc. GPM paramą, viešai skelbdavo, kad ją panaudoja išmokoms 9–10 klasių mokiniams. „Tai – ne stipendijos, o 10–15 Eur parama. Iš valstybės lėšų to daryti negalima. Tai buvo mūsų iniciatyva. Paramą galima daug kam skirti, bet norėjome materialiai paskatinti savo mokyklos mokinius. Dabar reikės ieškoti kitų šaltinių“, – kalbėjo mokyklos direktorius Jonas Cesevičius. Pasak jo, GPM paramą įstaigai skirdavo daug darbuotojų, kai kurių mokinių tėvai. Surinkdavo nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. Eur. Jie visi būdavo skiriami išimtinai išmokoms.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Sigita Astikienė taip pat kalbėjo, kad įstaigai visada yra gerai turėti pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Nors surenkama suma nebuvo didelė, iki 1 tūkst. Eur, ji pagelbėdavo vykdant veiklas, organizuojant stovyklas ar netikėtai sulūžus arba sugedus kokiam inventoriui, kurį reikėdavo skubiai pakeisti nauju.
Svarbu nevyriausybinėms organizacijoms
Pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, 1,2 proc. GPM paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos, turinčios NVO žymą Registrų centro Juridinių asmenų registre.
Ukmergės rajone įregistruota per 280 organizacijų. Rajono savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus specialistės Redos Liubomirskienės duomenimis, projektus įvairiems savivaldybės fondams teikia iki 150 organizacijų, per pastaruosius kelerius metus NVO žymą susitvarkė apie 60 proc. organizacijų. Savivaldybė sudaro sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms konsultuotis, teikiant metines veiklos ir finansines ataskaitas Registrų centrui. Tai svarbu, siekiant gauti NVO žymą.
Šalyje praėjusių metų pabaigoje NVO žymą buvo įregistravę 5 869 viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai. Ši žyma suteikia galimybę ne tik gauti 1,2 proc. GPM paramą, bet ir padeda plėsti veiklas, įtraukti daugiau savanorių.
NVO žymą gali gauti kiekvienas nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.
NVO nėra laikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys. Taip pat – politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, šeimynos ir nuolatinės arbitražo institucijos.
Šiemet gyventojai 1,2 proc. GPM paramą galės paskirti juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o NVO žyma įregistruota iki šių metų gegužės 1 d.
Pernai 33,9 mln. Eur paramą paskyrė net 464 tūkst. gyventojų, o šią sumą išsidalino beveik 24 tūkst. gavėjų. Ne biudžetinių ugdymo įstaigų – „Tėkmės“ mokyklos ir lauko darželio „Vėjo šalies vaikai“ – ši reforma nepalies.
Biudžetinių ugdymo įstaigų vadovų teigimu, gautas paramos lėšas įstaigos investuodavo į vaikų ugdymosi aplinkos bei kokybės gerinimą, klasių ir darželių grupių modernizavimą, renginius ir kitas paskatinimo formas.
Ukmergės Senamiesčio progimnazijos direktorė Nina Lilia Galickė dalijosi mintimis, kad šis pokytis mokyklas paveiks neigiamai. Jos duomenimis, 1,2 proc. GPM paramą jų progimnazijai skirdavo dauguma darbuotojų, taip pat nemaža dalis mokinių tėvelių. Gaunama suma kasmet svyruodavo nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst.
Pasak direktorės, sprendimus, kur panaudoti gautas lėšas, priimdavo mokyklos taryba. Įprastai už gautą paramą būdavo steigiami apdovanojimai mokiniams, nuperkama apranga mokyklos atstovavimui. Šios lėšos taip pat būdavo naudojamos, kai reikdavo prisidėti prie reikšmingesnių pirkinių, kaip išmanieji ekranai.
Kai iškildavo skubus reikalas ar kokia nors kritinė situacija, rezervas taip pat praversdavo. Tada panaudojus šias lėšas, jos būdavo atstatomos. „Kiek tų pinigų beįkrisdavo, jie mums reikšmingi, nes tai vienintelės lėšos, kurias savarankiškai prisitraukdavome iš šalies. Dabar liekame visiškai priklausomi nuo valstybės ir savivaldybės. Viešosios įstaigos gal nelabai praturtės, o mums tai buvo galimybė turėti rezervą, kuris užtikrino saugumo jausmą“, – kalbėjo N. L. Galickė.
Vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorė Rita Pumputienė sakė, kad ši parama buvo naudinga, pirmiausia, turtinant aplinką inventoriumi. Taip pat metų pradžioje, kol biudžetas dar nepatvirtintas, jomis galėdavo kompensuoti kvalifikacijos kėlimo, žinių tobulinimo išlaidas.
„Reikia žengti koja kojon su naujovėmis, inovacijomis. Naujas priemones įsigyti ne po metų, o iškart. Dabar vis plačiau taikomas įtraukusis ugdymas, todėl priemonės grupėse turi būti peržiūrimos ir atnaujinamos. Turint savų lėšų tą galima daryti greičiau“, – įsitikinusi direktorė.
Pasak jos, vaikų tėvai visada žinojo, kad skirta parama panaudojama siekiant inovatyvumo. Prisiminė, kad kol buvo galima pildyti „popierines“ deklaracijas, įstaiga surinkdavo kartais ir per 1 tūkst. Eur. Kai deklaravimas persikėlė tik į elektroninę erdvę, pasijuto nuosmukis – surinkdavo nuo 300 iki 500 Eur. Tačiau šie pinigai buvo paskata, o dabar ir jos nebeliks.
Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, rinkdama 1,2 proc. GPM paramą, viešai skelbdavo, kad ją panaudoja išmokoms 9-10 klasių mokiniams. „Tai ne stipendijos, o 10-15 Eur. parama. Iš valstybės lėšų to daryti negalima. Tai buvo mūsų iniciatyva. Paramą galima daug kam skirti, bet norėjome materialiai paskatinti savo mokyklos mokinius. Dabar reikės ieškoti kitų šaltinių“, – kalbėjo mokyklos direktorius Jonas Cesevičius. Pasak jo, GPM paramą įstaigai skirdavo daug darbuotojų, kai kurių mokinių tėvai. Surinkdavo nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. Eur. Jie visi būdavo skiriami išimtinai išmokoms.
Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Sigita Astikienė taip pat kalbėjo, kad įstaigai visada yra gerai turėti pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Nors surenkama suma nebuvo didelė, iki 1 tūkst. Eur, ji pagelbėdavo vykdant veiklas, organizuojant stovyklas ar netikėtai sulūžus arba sugedus kokiam inventoriui, kurį reikdavo skubiai pakeisti nauju.
Svarbu nevyriausybinėms organizacijoms
Pasikeitus Labdaros ir paramos įstatymui, 1,2 proc. GPM paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos, turinčios NVO žymą Registrų centro Juridinių asmenų registre.
Ukmergės rajone įregistruota per 280 organizacijų. Rajono savivaldybės Strateginio planavimo, investicijų ir verslo plėtros skyriaus specialistės Redos Liubomirskienės duomenimis, projektus įvairiems savivaldybės fondams teikia iki 150 organizacijų, per pastaruosius kelerius metus NVO žymą susitvarkė apie 60 proc. organizacijų. Savivaldybė sudaro sąlygas nevyriausybinėms organizacijoms konsultuotis, teikiant metines veiklos ir finansines ataskaitas Registrų centrui. Tai svarbu, siekiant gauti NVO žymą.
Šalyje praėjusių metų pabaigoje NVO žymą buvo įregistravę 5 869 viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai. ši žyma suteikia galimybę gauti 1,2 proc. GPM paramą, bet ir padeda plėsti veiklas, įtraukti daugiau savanorių.
NVO žymą gali gauti kiekvienas nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra siekti politinės valdžios arba įgyvendinti vien tik religinius tikslus.
NVO nėra laikomi juridiniai asmenys, kurių daugiau negu 1/3 dalyvių yra juridiniai asmenys. Taip pat – politinės partijos, profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai, organizacijos, kuriose narystė privaloma tam tikros profesijos atstovams, sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos, šeimynos ir nuolatinės arbitražo institucijos.
Šiemet gyventojai 1,2 proc. GPM paramą galės paskirti juridiniams asmenims, kurie bus įsteigti iki 2024 m. gruodžio 31 d., o NVO žyma įregistruota iki šių metų gegužės 1 d.
Pernai 33,9 mln. Eur paramą paskyrė net 464 tūkst. gyventojų, o šią sumą išsidalino beveik 24 tūkst. gavėjų.
