Ukmergiškių buitinės atliekos jau antra savaitė keliauja ne Vilniaus, o Panevėžio kryptimi. Jas dabar priima Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.
Tokia situacija susiklostė po to, kai gaisras nuniokojo UAB „Energesman“ eksploatuojamą Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą. Į ją pagal sutartį buvo vežamos ir ten rūšiuojamos buitinės atliekos iš visų Vilniaus regiono savivaldybių.
Po gaisro Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras „VAATC“ paskelbė, kad mišrių komunalinių atliekų priėmimas stabdomas.
Dėl šios situacijos Ukmergėje, kaip ir kitose apskrities savivaldybėse, teko skelbti ekstremaliąją situaciją. Tik ją paskelbus atsirado galimybė nepažeidžiant teisės aktų ir įsipareigojimų buitines atliekas gabenti kitiems rūšiuotojams.
Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas bendrovės Ukmergės autobusų parko direktorius Rimvydas Olšauskas.
Pasak jo, iš pradžių tartasi su Panevėžio ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centrais dėl galimybės laikinai nukreipti komunalines atliekas iš mūsų rajono. Galiausiai priimtas sprendimas, kad atliekos iš Ukmergės bus laikinai gabenamos į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrą.
R. Olšauskas pasidžiaugė, kad mūsų rajono gyventojai dėl pasikeitimų jokių nepatogumų nepajuto, griežtai laikomasi ankstesnių grafikų. Nepatogumų nepajuto ir darbuotojai, o atstumas į bendrovę Panevėžyje dar mažesnis nei iki Vilniaus, nes nereikia pravažiuoti per miestą – gamykla yra nuo Ukmergės pusės.
Kiek laiko tęsis dabartinė ekstremalioji situacija, nežinia. Anot R. Olšausko, UAB „Energesman“ tikisi kad veiklą atstatyti pavyks šiais metais.
Dėl balandžio pabaigoje sostinėje kilusio gaisro aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pati bendrovė viešai svarstė, kad gaisras galėjo kilti nuo netinkamai gyventojų išmestų atliekų. Tačiau neatmetama ir padegimo versija.
Aplinkos ministerijoje šią savaitę vyko susitikimas dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo situa-cijos, susidariusios dėl balandžio pabaigoje kilusio gaisro atliekų tvarkymo gamykloje „Energesman“ Vilniuje. Susitikime dalyvavę 8-ių savivaldybių atstovai patvirtino, jog atliekų tvarkymo situacija regione šiuo metu yra stabili.
Aplinkos ministerija skelbia, kad susitikime buvo aptarta sprendimo greitai atkurti Vilniaus regiono atliekų rūšiavimą, sumontuojant mobilius įrenginius sudegusios gamyklos teritorijoje, įgyvendinimo eiga. Konstatuota, kad darbai vyksta pagal planą. Kol bus visiškai subalansuota atliekų tvarkymo sistema Vilniaus regione ir toliau labai svarbia išlieka kaimyninių regionų teikiama pagalba.
Tikimasi ir visuomenės pagalbos – gyventojai turėtų daugiau dėmesio skirti tinkamam atliekų rūšiavimui.
Teisingas atliekų rūšiavimas turėtų būti kasdieninis įprotis, galintis turėti ilgalaikį teigiamą poveikį aplinkai. Kiekviena tinkamai išrūšiuota plastiko, popieriaus, stiklo, tekstilės ar metalo atlieka gali būti perdirbta ir kaip antrinė žaliava panaudota naujų produktų gamybai ar paruošta naudoti pakartotinai – taip mažinamas atliekų kiekis sąvartynuose, o kartu ir klimato kaitą skatinančių dujų išmetimas. Vis dėlto dalis gyventojų atliekas rūšiuoja netinkamai arba visai to nedaro.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje susidariusių komunalinių atliekų kiekis siekia daugiau kaip 1,4 mln. tonų per metus, o vienas šalies gyventojas jų vidutiniškai per metus išmeta apie 480 kg. Nors rūšiuojamų atliekų kiekis palaipsniui didėja, vis dar tik apie 50 proc. komunalinių atliekų yra paruošiamos naudoti pakartotinai ar perdirbamos. Tai reiškia, kad galime ir turime daryti daugiau ir vengti atliekų rūšiavimo klaidų.
Ypatingo dėmesio reikalauja pavojingos atliekos – panaudotos baterijos, cheminės buitinės medžiagos, senoji elektronika ar lempos. Elektros ir elektroninės įrangos ir baterijų atliekos gali būti pristatomos į specialias jų surinkimo vietas, kurias galima rasti prekybos cent-ruose, degalinėse, pašto skyriuose, įvairiose elektronikos prietaisų taisyklose, švietimo įstaigose ir t. t., o buityje susidariusios pavojingos atliekos – į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Minėtos atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų surinkimo konteinerius, nes jose yra pavojingų medžiagų, pvz., sieros rūgšties, kadmio, ličio, švino, freono, arseno ar gyvsidabrio, kurios patekusios į aplinką gali pakenkti žmonių sveikatai, be to, ličio turinčios baterijos gali tapti gaisro priežastimi.
Buityje susidarančius pavojingų medžiagų likučius draudžiama išmesti ar išpilti į kanalizaciją ar mišrių komunalinių atliekų konteinerius, maišyti tarpusavyje, perpilti į kitus indus ar pakuotes, skiesti ar kitaip pakeisti jų būvį. Visos pavojingos medžiagos turi būti originalioje pakuotėje, sandariai uždarytos, kad neišsipiltų ar neišsibarstytų.
Specialistai yra fiksavę ne vieną atvejį, kai gaisrus sukelia mišriose atliekose atsidūrusios baterijos ar akumuliatoriai. Tinkamai neišrūšiuotos atliekos tampa pavojingu rizikos veiksniu, kuris gali turėti pasekmių tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai.
