„Camera obscura“ akiratyje – tai, kas skauda

Ukmergėje startavo kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. „Nekuriu nieko, dėl ko man neskauda“, – ši frazė apibūdina visą šių metų festivalio programą. Išties „Camera obscura“ akiratyje – socialiai jautrios temos, išreikštos, pasitelkiant skirtingas šiuolaikinio scenos meno formas.

Šiemet festivalis „Camera obscura“ vyksta jau dvidešimt antrą kartą. Jo programoje – profesionalūs, įvairių apdovanojimų pelnę kūriniai – „geriausieji iš geriausių“. Iš viso – aštuoni renginiai skirtingose erdvėse. Dauguma festivalio programos kūrinių yra nauji (2024 bei 2025 metų pastatymai), jie kelia skirtingas socialines temas ir atspindi šiuolaikinio scenos meno slinktis. Didžioji dalis renginių nemokami, tačiau, negavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimo, į kai kuriuos spektaklius kviečiama įsigyti bilietus.

Smurto, prievartos, galios temos

Festivalis prasidėjo Agnės Muralytės gatvės spektakliu su lėlėmis „Umama“, pasakojančiu apie moterį, išdalinusią save kitiems. Tai ji diskusijos po pasirodymo metu, paklausta, kodėl pasirinko moteriškumo temą, ištarė frazę „Nekuriu nieko, dėl ko man neskauda“. Aktorė sakė atsispyrusi nuo konkretaus įvykio, tačiau iki jo ne kartą tekę savo aplinkoje matyti ar susidurti su smurtu.

Spektaklyje be žodžių, vien plastine raiška kalbama apie santykių sudėtingumą. Kaip nepasitikėjimo savimi, nepilnavertiškumo, beviltiškumo, gniuždančios baimės kuprą auginančius nešulius aktorė moters kaukę ir tris galvas (vyro bei dviejų vaikų), suvyniotas į ryšulius, įsineša pro publiką. Moters suknelė susaisto ją nepertraukiamais ryšiais, o tuo pačiu tampa visų namais ir prieglobsčiu. Per judesį, įdėmų žvilgsnį, pauzę atrakinamos džiaugsmo, įsimylėjimo, smurto, galios, prievartos, vienatvės, švelnaus rūpinimosi kitais, kovos už save temos. Finale aktorė nusiima kaukę – tai leidžia į beveidį smurtautoją žvelgti kitos, naujos, išsilaisvinusios moters akimis. „Galbūt ši moteris savo problemų ir neišsprendė, bet tikiuosi, kad mano spektaklis paskatins kitas moteris pasipriešinti smurtui jų aplinkoje“, – kalbėjo Agnė Muralytė.

Spektaklis buvo sukurtas asistuojant judesio mokytojai, „Théâtre du Mouvement” įkūrėjai Claire Heggen bei choreografei Sigitai Mikalauskaitei. Pasakodama apie kūrybinį procesą, Agnė sakė, kad pirmiausia gimė Martyno Lukošiaus lėlės, tada judesys, o galiausiai, kompozitoriui Phil Von stebint repeticijas, buvo sukurta muzika.

Smurto, prievartos, galios prieš moteris temą pratęsia ir papildo OKTir Vilniaus miesto teatro spektaklis „Šventoji“, įkvėptas Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“. Spektaklį režisavo Oskaras Koršunovas ir Eglė Jackaitė, vaidina Eglė Jackaitė.

Marijos Egiptietės istorija tampa atspirties tašku spektaklio kūrėjams. Ši dar vaikystėje tėvo parduota ir savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.

Aktorė Marijos Egiptietės prievartos, smurto ir nepriėmimo istoriją pasakoja per savo asmenines patirtis. Kaip galėtų atrodyti XXI amžiaus Marijos Egiptietės, klaidžiojančios po urbanizuotą „dykumą“ ir ieškančios išsilaisvinimo, istorija? Ar tapus labiau civilizuotai mūsų visuomenėje liko mažiau prievartos? Ar ji tapo labiau empatiška? Atlaidesnė? Tolerantiškesnė? Galiausiai, mažiau patriarchalinė?

Šiandien Marija Egiptiete gali būti kiekviena moteris – mama, dukra, sesuo, žmona, kasdien laviruojanti riba tarp šventosios ir nuodėmingosios. Spektaklį Eglė Jackaitė pradeda alkoholikės žingsniais ir išpažintimi. Aktorė iki skausmo atvira ir apkabinanti kiekvieną, kam reikia palaikymo ir nusiraminimo.

Šis spektaklis – apie moters išgyvenimą radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos moteriai. Tai, ką matysite scenoje, kvies įžengti į itin nepatogią X teritoriją. Tai – galios teritorija, kurioje moteris, visą gyvenimą kentusi prievartą ir priklausomybę, atranda jėgų išeiti iš savo krizės ir pasirinkti kardinaliai kitokią gyvenimo kryptį.

Spektaklis Ukmergėje vyks rugsėjo 19 dieną.

Asmenybių sapnai ir grimzdimai

Spalį „Kosmos Theatre“ pristatys tarpdisciplininį spektaklį „Diletantas“, paremtą Žano Kokto

(Jean Cocteau) biografijos motyvais, o aktorius Tomas Pukys – monospektaklį „Bukowskis ir kitos beprotybės istorijos“ pagal Čarlzo Bukovskio (Charles Bukowski) kūrybą.

Tomo Pukio monospektaklis „Bukowskis ir kitos beprotybės istorijos“ vyks spalio 3 dieną Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatro studijoje. Šis kūrinys kelia talentingo, bet vienišo, grimztančio į svaigalus žmogaus temą. Jis skirtas atkreipti dėmesį į smurto ir disfunkcinės šeimos padarinius žmogaus gyvenimui, tokius kaip alkoholis, smurtas, depresija, narkotikai, menkavertiškumas. Tačiau tuo pačiu ir skatina ieškoti atsakymų, pagalbos, neužsidaryti savyje.

Čarlzas Bukovskis yra vokiečių kilmės JAV poetas, romanų ir trumpų istorijų rašytojas. Sukūrė tūkstančius eilėraščių, šimtus trumpų istorijų, šešis romanus. Iš viso išleista per 60 knygų. Dažniausiai jo kūriniuose pasakojama apie paprastus skurdžių amerikiečių gyvenimus, apie rašymą, alkoholį, santykius su moterimis, darbo sunkumą ir nuobodulį.

Jaunystėje Čarlzas Bukovskis buvo drovus ir jautėsi atstumtas. Vėliau rašytojas atviravo, kad jo tėvas dažnai neturėdavo darbo, buvo užgaulus ir smurtaujantis. Apie tai rašoma jo autobiografiniame romane „Arklienos kumpis“. Dėl vokiško akcento ir prastų drabužių Čarlzas buvo nuolat įžeidinėjamas kaimynystėje gyvenančių vaikų. Ankstyvoje paauglystėje vienas draugas paragino paragauti alkoholio ir tai tapo visą gyvenimą trukusio gėrimo pradžia.

Tomas Pukys, sukūręs nemažai vaidmenų Juozo Miltinio ir Alytaus dramos teatruose bei televizijoje, į savo paties režisuotą monospektaklį ypač kviečia jaunus žmones. Po vaidinimo vyks diskusija.

Spalio 8 dieną jau kitame spektaklyje laukia susitikimas su dar viena asmenybe. Meną, mokslą ir technologijas jungiančio „Kosmos Theatre“ monospektaklyje „Diletantas“, pasitelkiant audiovizualumą, kuriama sapniška atmosfera, kurioje ryškėja avangardo pradininko Žano Kokto portretas. Spektaklio režisierius – Žilvinas Vingelis.

Žanas Kokto yra žymus prancūzų tarpdisciplininis menininkas. Jis buvo nepailstantis kūrėjas: kino režisierius, teatro dramaturgas, poetas, bokso vadybininkas, pianistas, keliautojas, skulptorius, dailininkas, siejamas su dadaizmo ir siurrealizmo judėjimais, tačiau niekur iki galo nepritapęs. Interpretuodami jo kūrybinį kelią ir biografiją, spektaklio kūrėjai analizuoja, koks yra šiuolaikinis menininkas ir kokie esame mes.

Pagrindiniu spektaklio akcentu tampa XX amžiaus pradžios teatro stilius, primenantis modernistinio kabareto aplinką – nuo senamadiško skelbimo stulpo gatvėje iki mechanizuotos scenografijos transformacijų. Pagrindinė komunikacija su žiūrovu vyksta vaizdų, garsinių manipuliacijų, lėlių, objektų ir šešėlių teatro atmosferos kūrimo pagalba.

Spektaklis nukreipia į vieną Žano Kokto dieną, o iš tiesų į visą gyvenimą. Tokia struktūra leidžia žiūrovams patirti iš pažiūros abstraktų spektaklį per itin konkrečius įvykius: kelionę, priklausomybę nuo opiumo, kino režisūrą, darboholizmą, gedulą.

Žano Kokto veido modelį ir balso kaukę spektakliui sugeneravo dirbtinis intelektas, o sapnišką ir hipnotizuojantį menininko pasaulio vaizdinį scenoje kuria už šį vaidmenį „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota aktorė Airida Gintautaitė. Ji meistriškai įkūnijo Kokto figūrą, perteikdama jo skausmą, demonišką apsėdimą, kūną ar sąmonę transformuojančią aistrą bei suteikdama jam efemeriško svaigulio.

Spektaklis 2024 metais buvo pristatytas įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, o dabar – ir Ukmergėje.

Ieškojimai ir peržengimai

Spalio 2 dieną pakviesime į Vilniaus universiteto kinetinio teatro įkūrėjo, režisieriaus ir aktoriaus Andriaus Pulkauninko knygos „Jautrumo gravitacija“ pristatymą.

Andrius Pulkauninkas ir jo Kinetinis teatras ne kartą yra dalyvavęs festivalyje „Camera obscura“ su gana skirtingais spektakliais bei performansais, o šįsyk režisierius ir aktorius peržengia scenos meno teritoriją ir leidžiasi į kūrybinius ieškojimus literatūroje. Jis prisistato nauju – rašytojo – amplua. Savo kūrybinę patirtį, suformuotą Lietuvoje ir užsienyje, Andrius Pulkauninkas perteikia detektyvinio romano forma.

Kūrinyje susipina dvi istorijos – draudimo kompanijos tyrėjos bandymas atskleisti 1993 metais Vilniuje kilusio paslaptingo gaisro paslaptį ir Andriaus – nuolat grįžtančio romano veikėjo – emigracijos „skersvėjų“ trajektorijas Danijoje.Tyrėja bando sugauti nesugaunamą kaltininką, o Andrius – pabėgti nuo savo paties likimo. Kuri jėga stipresnė – meilė, nostalgija ar laisvės vilionė? Kur veda žmogų jautrumo gravitacija – į laukinio kapitalizmo draskomą Vilnių ar į svetimą, bet svaiginančią emigracijos gelmę?

Romane siurrealistiškai pinasi tyrėjos dabartis ir Andriaus ateitis. Paraleliai sugretinamos dvi viena kitai prieštaraujančios alternatyvos: homo sovietikus, mokantis dirbti iki sąmonės netekimo, ir besimėgaujantis bohemišku gyvenimu bei tinginyste animus animalis.

„Jautrumo gravitacija“ – tai literatūrinė kelionė tarp ugnies ir ledo. Tai – knyga, kurioje laukia ir intriga, ir atpažinimas. Ukmergė yra pirmas miestas, kur knyga atkeliauja tiesiai iš spaustuvės ir bus pristatoma auditorijai. Kviečiame susitikti su autoriumi įdomiam, o gal ir kiek provokatyviam, skatinančiam peržengimus pokalbiui.

Kitas ukmergiškiams gerai žinomas menininkas – Arma Agharta – pristatys visiškai naują eksperimentinės muzikos performansą „Grįžęs iš džiunglių“, kuriame autorius jungia kelionių po egzotiškas šalis ir muzikines patirtis.

Arma Agharta, ne kartą „Camera obscura“ žiūrovus stebinęs įspūdingais kostiumais, žaismingu rekvizitu ir netikėtomis garsų jungtimis, grįžta į festivalį su nauja savo kūryba. Garso performansas „Grįžęs iš džiunglių“ yra inspiruotas Kosta Rikos gamtos ir betono džiunglių, kur menininkas lankėsi šiemet, 2025 metais. Performanse bus naudojami aplinkos įrašai, elektroniniai instrumentai, žaislai, objektai, kostiumai.

Abu minėti renginiai vyks Ukmergės Senajame (nebe) knygyne ir yra nemokami.

Ciklą spalio 15 dieną užbaigs speciali programa „Metimas“ – performatyvūs skaitymai su vaizdo ir garso improvizacijomis.

Šie skaitymai dedikuoti spalį gimusiam, deja, prieš metus išėjusiam žodžio meistrui ir magui Rolandui Rastauskui, pasirašinėjusiam RoRa. Rašytojui, eseistui, poetui, dramaturgui, teatralui. Rolando Rastausko kūryba įvertinta nacionaline kultūros ir meno premija už žaismingos ir ironiškos eseistikos būtį pasaulyje ir sakinio eleganciją.

Programos metu skambant perkusininko Arkadijaus Gotesmano improvizacijoms Rolando Rastausko poeziją iš eilėraščių rinkinio „Metimas“ skaito ukmergiškis Pijus Opera. Savo tekstus, dedikuotus RoRa, skaito rašytojai, nacionalinės premijos laureatai Alvydas Šlepikas, Herkus Kunčius. Vaizdo menininkė Aurelija Maknytė-Makaura pristato niekur dar nerodytus autentiškus vaizdo įrašus, kuriuose savo tekstus skaito pats RoRa. Visa tai susipina į performatyvų veiksmą, kuris įtraukia ir užburia.

Tai – Ukmergės meno draugijos projektas, Ukmergėje vyks jo premjera, o vėliau skaitymai keliaus į Palangą, Šiaulius ir kitus miestus. Prieš dešimtmetį Rolandas Rastauskas pats dalyvavo festivalyje „Camera obscura“, šiemet, peržengęs žemišką būtį, jis į Ukmergę sugrįžta kitaip.

Kitoniškumo priėmimas

Lapkričio 18 dieną laukia Panevėžio Miltinio dramos teatro jaunimui skirtas dviejų dalių nuotykis „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, pasakojantis autizmo spektro sutrikimą turinčio jaunuolio istoriją. Tai – adaptacija pagal Marko Haddono romaną. Režisierius – Agnius Jankevičius. Spektaklyje kalbama atjautos bei tolerancijos temomis.

Penkiolikmetis Kristoferis Bunas pasižymi išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis.

Vieną naktį, iškart po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės šunį. Pasijutęs kaltinamu, Kristoferis ryžtasi surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis.

Nors romane Kristoferio gyvenimas sekamas iš jo paties perspektyvos, režisierius Agnius Jankevičius siūlo į jaunuolį pažvelgti visuomenės akimis. Ką apie Kristoferį pasakoja jį supantys žmonės: kaimynai, mokyklos direktorė, vietinis pastorius, mama, mokytoja? O ką apie save Kristoferis gali papasakoti pats?

2024 m. XV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje spektaklis „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ pelnė geriausio festivalio spektaklio vaikams ir jaunimui apdovanojimą. Tad spektaklyje ypač laukiama jaunimo – gimnazijų klasėms taikoma kultūros paso paslauga.

***

Šiemet žinia apie „Camera obscura“ keliauja į Japoniją – Ukmergės meno draugijos atstovė pristatys festivalį kultūros ir meno prodiuserių tinklaveikos renginyje Tokijuje, kur tikimasi užmegzti ryšius su Japonijos scenos menų kūrėjais ir taip peržengti vietos renginio ribą.

Nuo pat festivalio pradžios 2003 metais du partneriai – Ukmergės meno draugija ir Ukmergės kultūros centras organizuoja festivalį kartu. Ukmergės meno draugija rūpinasi menine programa, dalyvių pritraukimu ir renginių koordinavimu, Ukmergės kultūros centras suteikia patalpas ir techninį aptarnavimą. Šiemet atskirus festivalio renginius finansuoja Ukmergės rajono savivaldybė. Visa informacija apie renginius skelbiama festivalio „Camera obscura“ puslapyje feisbuke.