Motinos dienos proga Pivonijos seniūnijoje Žeimių kaime gyvenanti Janina Gineikienė sulaukė ypatingo įvertinimo. Ją ir kitas 46 daugiavaikes motinas šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Septynis vaikus tiesiais gyvenimo keliais išleidusi senolė sako pamiršusi rūpesčius – dabar ją lepina vaikai.
Roberto Dačkaus nuotr. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino J. Gineikienę.
J. Gineikienė prisipažįsta, kad trečiadienį, apdovanojimo įteikimo dieną, jaudintis pradėjo dar iš namų neišvykusi. Juk ne tik Prezidentūroje nėra buvusi – apskritai jokių panašių medalių iki šiol nėra gavusi.
Gražaus būrio atžalų kartu su vyru Stanislovu susilaukusi J. Gineikienė juos išauklėjo dorais, draugiškais, sąžiningais, darbščiais žmonėmis.
Šiuo metu 87 metų senolė Žeimių kaime gyvena kartu su sūnumi Vaclovu.
Nesibaidė vyriškų darbų
J. Gineikienė gimė 1928 metais Jonavos rajone, Karčių kaime. Baigusi keturis Upnikėlių mokyklos skyrius, padėjo tvarkytis tėvų ūkyje. Nuo 16 metų dirbo Pageležių durpyne. 21-erių ištekėjo už aštuoneriais metais vyresnio to paties durpyno darbininko Stanislovo. Sutuoktinį palaidojo beveik prieš tris dešimtmečius.
1955 m. šeima persikėlė gyventi į Ukmergės rajoną, Plačiavos gyvenvietę. Čia taip pat įsidarbino durpyne. Iš pradžių gyveno bendrabutyje, vėliau – šeimai skirtame 2 kambarių bute. Janina durpyne dirbo iki pat pensijos. Pasakoja, kad darbas buvęs sunkus, labiau vyrui tinkantis – tekdavo ir kastuvu pamojuoti, ir šlifuoti. Tačiau lengvesnės duonos ieškoti minčių nekilo. Mat kai namie būrys vaikų laukia, didelis privalumas – darbovietė netoli nuo namų.
Atvažiuoja savaitgaliais
Janinos ir Stanislovo Gineikų šeimoje gimė septyni vaikai – Stasys, Regina, Irena, Virginija, Vaclovas, Janina ir Juozas.
Ukmergės rajone gyventi liko tik Vaclovas. Iki šiol jis – su mama. Kiti vaikai iš gimtojo lizdo išskrido, tačiau mamos aplankyti atvažiuoja dažnai. Kaip sako J. Gineikienė, svečių sulaukia kiekvieną savaitgalį. Į jaukius senelės namus dažnai suguža 10 anūkų ir 11 proanūkių.
Moteris atvirauja, kad kiti vaikai kviečia ją pas save, tačiau iš namų niekur nenorinti važiuoti. Turinti čia svarbių pareigų – augina vištas. Čia pat ir sūnaus Vaclovo prižiūrimas daržas, šiltnamis. Nors žemės ūkio darbų pati nebedirba, „patikrinti, ar teisingai auginami pomidorai“, nueina dažnai.
Pasirinko garbingą kelią
Visi Gineikų vaikai mokėsi Laičių aštuonmetėje mokykloje, vėliau baigė aukštesnius mokslus ar įgijo specialybes.
Vyriausias Stasys šiuo metu jau pensininkas. 64 metų vyras gyvena Kaune. Jis dirbo Kauno gelžbetonio konstrukcijų gamykloje šaltkalviu. Kaune šaknis įleido ir 62 metų dukra Regina. Ji dirbo buhaltere staklių gamykloje. Vilnietė 60-metį vasarą švęsianti Irena dirbo virėja.
Augo daugiavaikėje šeimoje ir dvyniai – Virginijai ir Vaclovui dabar – 55-eri. Virginija gyvena Jonavoje, dirbo azoto gamykloje aparatininke. Vaclovas – agronomas. Dirbo Ukmergėje Žemės ūkio valdyboje, vėliau – baldų kombinate tiekėju.
Neaplenkė šeimos ir skaudžios netektys – sūnus Juozas mirė prieš 4-erius, dukra Janina – prieš 9-erius metus.
Raudonuoti dėl vaikų nereikėjo
Ar labai sunku buvo užauginti ir gyvenimo keliu išleisti tokį gausų būrį? Ar dažnai mokykloje dėl jų išdaigų raudonuoti tekdavo?
„Auginti, kol pirmieji paaugo, kiek sunkiau buvo. O paskui patys vaikai tapo geriausiais pagalbininkais – vyresni mažesnius prižiūrėdavo. Visi labai geri buvo – jokių rimtesnių išdaigų neprikrėtė. Kad ir dabar klauso“, – džiaugiasi senolė.
Šeima gyveno ūkiškai – melžė porą karvių, prisiaugindavo bulvių, daržovių. Ne tik duonos, bet ir gardesnio kąsnio netrūko. Tačiau jo kainą žinojo ir atžalos – paaugę dalyvaudavo visuose ūkio darbuose.
J. Gineikienė pasakoja, jog vaikai niekuomet nekaulydavo nei madingų drabužių, nei išskirtinių daiktų. „Pati visuomet stengdavausi, kad mano vaikai neišsiskirtų iš savo draugų, kad nesijaustų kuo nors nuskriausti, kad auga didelėje šeimoje“, – prisipažįsta.
Džiaugiasi, kad rūpestis vaikais atsipirko su kaupu – dabar pati jaučiasi jų lepinama.
Ašarą braukia tik Anapilin išėjusius vaikus minėdama – sako, jog ne auginti vaikus sunkiausia buvo, bet juos laidoti. Senolė įsitikinusi, kad jai, kaip ir kiekvienai vaiką palaidojusiai motinai, su šiuo skausmu visą likusį gyvenimą nugyventi lemta…
Pagerbia ir seniūnija
Pivonijos seniūnijos darbuotojai įvairių švenčių proga taip pat aplanko Janiną. Ji gerbiama ne tik kaip daugiavaikė mama, bet ir yra viena vyriausių seniūnijos gyventojų.
Seniūnijos socialinė darbuotoja Rima Diržauskienė sako, kad senolę teikė garbingam Prezidentės apdovanojimui neatsitiktinai: „Ši šeima gausi ir draugiška. Vaikų priežiūros mamai netrūksta. Gera lankytis visuomet švariuose ir tvarkinguose namuose, kur ant palangių žydi vaikų mamai dovanotos orchidėjos.“
Ligita JUODVALKIENĖ