Naujausia „Sodros“ analizė atskleidė ir pokyčius: mažėja jaunimo įsitraukimas, daugėja nedarbo išmokų gavėjų tarp jauniausių dirbančiųjų, o aktyviau darbo rinkoje išlieka vyresnio amžiaus žmonės – tarp jų ir pensininkai.
Pirmąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 190 eurų arba 9 proc. ir siekė 2 313 eurų, neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 110 eurų arba 8 proc. iki 1 424 eurų. Tačiau šis augimo tempas yra lėtesnis nei anksčiau stebėtas pajamų didėjimas.
Pajamų didėjimą labiausiai paskatino minimalios mėnesinės algos kilimas nuo 924 iki 1 038 eurų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas fiksuotas viešajame sektoriuje, ypač švietimo ir žmonių sveikatos priežiūros srityse.
Penktadalis mažiausiai uždirbančių gyventojų gavo vidutiniškai 650 eurų į rankas, o penktadalis daugiausiai uždirbančių gyventojų – apie 3 171 eurą į rankas. Šis 5 kartus didesnis skirtumas rodo panašiame lygyje kaip anksčiau išliekančią pajamų nelygybę.
Vis dar ryškūs regioniniai skirtumai: didžiausias pajamų atotrūkis išliko tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Kas penktas apdraustasis dirbo sostinėje. Pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus miesto gyventojai vidutiniškai uždirbo 2 864 eurus bruto, arba apie 1 732 eurus į rankas. Kitų regionų gyventojai – 2 029 eurus bruto, arba apie 1 280 eurų į rankas. Tai reiškia, kad pajamų skirtumas tarp Vilniaus ir likusios šalies siekė 452 eurus į rankas.
Per metus labiausiai – beveik 5 proc. – padidėjo dirbančių vyresnių nei 60 metų žmonių, o iki 25 metų amžiaus grupėje bei 25–30 metų amžiaus grupėje darbuotojų sumažėjo.
Nors švietimo sritis išlieka viena didžiausių pagal darbuotojų skaičių, ji vis dar nėra patraukli jaunimui. Tarp 25–30 metų apdraustųjų tik 5 proc. dirbo švietimo srityje.
Tačiau dvigubai daugiau nei švietimo srityje dirbo informacijos ir ryšių veikloje. Taip pat populiarėja ir profesinės bei mokslinės veiklos, kuriose jaunimo dalis didesnė nei vidutiniškai visoje darbo rinkoje.
Jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje labiausiai padaugėjo nedarbo išmokos gavėjų. Žmonių iki 25 metų grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų, o 41–50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų tenka 6 nedarbo išmokos gavėjai.
Vis dėlto skaičiai rodo, kad jaunimas greičiau susiranda naują darbą ir trumpiau gauna nedarbo išmoką. Žmonės iki 25 metų nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius, žmonės virš 60 metų – 5,9 mėnesio.
Duomenys rodo ir amžiaus poveikį galimybėms grįžti į darbo rinką po nedarbo laikotarpio. Jauni žmonės įsidarbina gerokai greičiau: 80 proc. iki 25 metų amžiaus buvusių nedarbo išmokos gavėjų po metų vėl dirba. Tarp 31–40 metų gavėjų šis rodiklis siekia 75 proc., o vyresniems nei 60 metų žmonėms grįžimas į darbo rinką – sudėtingesnis. Po metų dirba tik 35,5 proc. šios grupės buvusių nedarbo išmokos gavėjų.
Dirbantys žmonės, netekę darbo, priklausomai nuo buvusių pajamų, gali tikėtis skirtingo išmokos dydžio. Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių, tačiau po pirmųjų trijų mėnesių išmokos suma mažėja. Kuo pajamos mažesnės, tuo reikšmingesnę buvusių pajamų dalį pakeičia nedarbo išmoka.
Jei žmogus anksčiau uždirbo 777 eurus į rankas arba minimalų atlyginimą pirmąjį šių metų ketvirtį, jis pirmus tris mėnesius gavo 645 eurų išmoką, kuri kompensavo apie 83 proc. jo ankstesnio atlyginimo. Vėliau išmoka mažėjo kas tris mėnesius.
Vidutines darbo pajamas turėjusiam žmogui pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka kompensavo beveik 80 proc. jo buvusio atlyginimo. Vietoje anksčiau uždirbamų 1 460 eurų į rankas jis pradžioje gavo 1 167 eurų nedarbo išmoką.
Jei žmogaus atlyginimas buvo dviejų vidutinių darbo pajamų dydžio – 2 886 eurai į rankas, jo pirmų trijų mėnesių išmoka praeitais metais būtų maksimali įmanoma – 1 351 euras arba apie 47 proc. buvusių pajamų.
Kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas toliau dirba – tai 80 tūkstančių žmonių. Šis rodiklis išliko stabilus – pirmąjį šių metų ketvirtį dirbančių pensininkų dalis sudarė 12,7 proc. nuo visų pensininkų, prieš metus jų buvo 12,6 proc., o prieš trejus metus – 11,3 proc.
Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas – 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus, o nedirbantys pensininkai gavo vidutiniškai 655 eurų dydžio pensiją.
Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių pagal senatvės pensijos gavėjų aktyvumą darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 13 proc. ES gyventojų, pradėjusių gauti senatvės pensiją, toliau dirba praėjus šešiems mėnesiams. Lietuvoje šis rodiklis – 44 proc.
Dirbantys pensininkai pasiskirstę įvairiuose sektoriuose, tačiau išsiskiria kelios sritys: švietimas – 18 proc. žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas – 14 proc., prekyba – 12 proc., apdirbamoji gamyba – 11 proc.
Didesnį aktyvumą rodo pensininkai didesniuose miestuose. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei rajonuose dirbantys pensininkai sudarė 17 proc. visų senatvės pensijos gavėjų. Zarasų, Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Lazdijų rajonų savivaldybėse – 7 proc.
UŽ inf.
