Valstybės kontrolės atliktas vertinimas rodo, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas negerėja. Nedžiugina jis ir ukmergiškių, nors, lyginant su kitomis savivaldybėmis, situacija Ukmergėje nėra tarp blogiausių.
„Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas – ne statistinis rodiklis, o žmogaus orumo klausimas. Kai pas gydytoją tenka laukti mėnesius, o regionuose žmonės negali gauti pagalbos arti namų, pažeidžiamas esminis principas – visiems vienodai prieinama sveikatos sistema. Ilgos eilės ir teritoriniai netolygumai nėra nei neišvengiami, nei pateisinami. Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos. Šiandien akivaizdu, kad reikia ne pavienių žingsnių, o žymiai didesnių, sutelktų ir intensyvių veiksmų, kad sistema tarnautų žmonių sveikatai“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolės užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje net 73 proc. gyventojų pagrindine sveikatos sistemos problema dažniausiai įvardija ilgas laukimo eiles pas gydytojus. 2018 m. tokios nuomonės buvo 55 proc. gyventojų.
Ryškūs netolygumai tarp didžiųjų miestų ir regionų. Kaimo gyventojai dažniau patiria sunkumų registruodamiesi paslaugoms, jiems sunkiau patekti pas gydytojus arčiau namų.
Išankstinės pacientų registracijos duomenys rodo, kad 13-oje savivaldybių šeimos gydytojo paslaugų ilgiau nei 7 kalendorines dienas laukė daugiau negu pusė gyventojų.
Ukmergė tarp šių savivaldybių nepatenka, bet yra arti ribos – 55 proc. pacientų šeimos gydytojo paslaugų laukė iki 7 dienų, vis dėlto, net 32 proc. jų laukė 15 dienų ir ilgiau.
Šalyje nesikeičia ir specialistai, kurių paslaugų laukiama ilgiausiai. Tai – hematologas, kardiologas, dermatovenerologas, ginekologas, ortodontas.
Ukmergėje kardiologo paslaugų, anot pateiktų išvadų, iki mėnesio laukia 40 proc. pacientų, o du mėnesius ir daugiau – 44 proc. Gerokai mažesnės eilės Ukmergėje laukiant vizito pas dermatovenerologą, ginekologą, neurologą.
Valstybės kontrolės duomenimis, daug gydymo įstaigų naudoja išankstinę pacientų registravimo informacinę sistemą, kuri turi padėti pasirinkti greičiausią ar patogiausią vizito laiką pas gydytoją ir tolygiau paskirstyti pacientus tarp gydymo įstaigų. Deja, sistema naudojasi vos 7–8 proc. pacientų.
Be to, šioje sistemoje gyventojams rodoma tik apie pusė laisvų vizitų laikų. Vizitams pas gydytojus vis dar dažnai registruojamasi telefonu – 42 proc. apklaustųjų.
Daugiau nei pusė gydymo įstaigų savo specialistų darbo krūvį vertina kaip didelį arba labai didelį. Nustatytas 41 atvejis, kai gydytojų darbo krūvis viršijo Darbo kodekso leidžiamą 1,5 etato.
Yra specialistų, kurie dirba 2,75 etato. Vertinimo duomenimis, kai kurie specialistai dirba 6–12-oje gydymo įstaigų, dažniausiai tai burnos chirurgai, akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai ir kt.
„Kai gydytojų darbo krūvis per didelis, kyla paslaugų kokybės rizika – gali nukentėti žmonių sveikata. Pavargęs gydytojas negali skirti tiek dėmesio, kiek reikia. O tai reiškia ne tik ilgėjančias eiles, bet ir galimas klaidas bei perdegimo riziką. Tokia situacija pavojinga tiek pacientams, tiek patiems medikams, todėl gydytojų darbo krūviai turi būti tinkamai reglamentuoti“, – akcentuoja I. Segalovičienė.
Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planą 2023–2024 m. Juo siekta šalinti eilių susidarymo priežastis, gerinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau panaudoti turimus išteklius.
Vertinimas rodo, kad ministerijai neturint informacijos apie priemonių įgyvendinimo mastą visose viešosiose gydymo įstaigose, nesant nustatytų priemonių įgyvendinimo rodiklių ir nevertinant pasiekto poveikio, nesudaromos prielaidos veiksmingai šalinti eilių susidarymo priežastis ir pasiekti paslaugų prieinamumo gerinimo tikslus.
UŽ inf.
patis pridaret nesamoniu su sveikatos apsaugos sistema ir dabar stebites kodel nieks negereja.juk patis valdziazmogiai to tikslingai sieke ir norejo.