Rajono mokyklos išlaikomos taupiai

Autorius Ukmergės žinios
Rajono mokyklos išlaikomos taupiai / Situaciją Ukmergėje komentavo Aistė Čepukaitė.

Ukmergės rajono savivaldybėje vienam mokiniui, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 m. skyrė 1985 Eur. Ši suma – 10 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių vidurkį (2200 eurų), atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė.

Joje teigiama, kad šalies mastu per metus būtų galima sutaupyti 22 mln. eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

2015 m. mokinių ugdymui buvo iš viso išleista 452 mln. eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 mln. (566 eurai mokiniui). Vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

„Kai savivaldybėse moksleivių skaičius panašus, o švietimui išleidžiama net keliais milijonais daugiau, akivaizdu, kad dalis savivaldybių mokyklų tinklą sutvarkė racionaliau nei kitos“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Daugelyje mokyklų vienam mokiniui tenka 10–15 kv. m bendro ploto, tačiau net 41 šalies mokykloje vienam mokiniui teko daugiau kaip 50 kv. m ploto. Skirtumai akivaizdūs, net jei lygintume ir tik vienam moksleiviui tenkantį klasių plotą.

Bendras ir klasių plotas, tenkantis vienam mokiniui, ir Ukmergėje buvo didesnis nei vidutiniškai savivaldybėse. Vienam mūsų rajono mokiniui 2015 m. teko 15,8 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis – 13,4 kv. m mokiniui) bei 7,2 kv. m klasių ploto (šalyje – 5,2 kv. m).

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Analizė atskleidė, kad daugiausiai lėšų skaičiuojant vienam mokiniui teko Neringos savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.

UŽ inf.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *