Festivalio perkėlimas nuvylė Siesikų gyventojus

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Drakono valtys Siesikų ežere 2020 metais vykusių lenktynių metu. Dainiaus Vyto nuotr.

Drakono valčių festivalis šiemet iš Siesikų ežero perkeliamas į Kadrėnų (Mūšios) tvenkinį. Tačiau toks rajono savivaldybės sprendimas kelia nusivylimą Siesikų krašto gyventojams.

Siesikų gyventojų vardu redakcijoje gavome laišką, kurio autorės Aistės teigimu, su bendruomene nebuvo pasitarta. „Festivalis daugelį metų vyko Siesikų ežere, unikalioje vietoje šalia vienos iš seniausių ir vertingiausių Lietuvos pilių. Jis nebuvo tik renginys – tai buvo bendruomenės susitelkimo ir pasididžiavimo simbolis. Šiemet bendruomenė net buvo įsigijusi specialią valtį varžyboms, tad renginiui buvo ruošiamasi atsakingai. Sprendimas buvo priimtas nepasitarus su bendruomene“, – rašo ji.

Teigia, kad gyventojams kyla klausimų, kodėl renginys perkeliamas į vietovę, kurioje gyvena rajono meras, kodėl jie gauna skirtingus atsakymus dėl šventės perkėlimo priežasties. Seniūnė esą teigia, kad taip yra dėl organizatorių sprendimo, o Savivaldybė įvardija renovacijos kliūtį, nors vėliau teigia, kad šie darbai prasidės tik kitais metais.

Pasak Aistės, kyla klausimas,  kodėl neinvestuojama ir į Siesikų turizmo objektus, kurie turi milžinišką kultūrinį ir turizmo potencialą?

Mano, kad regiono vystymas turi būti lygiavertis visame Ukmergės krašte, o bendruomenės turi būti įtraukiamos į sprendimų priėmimą.

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ragelytė-Kraucevičienė, atsakinga už sporto renginius, sakė, kad sprendimas nebuvo priimtas vienašališkai. Vyko rajono vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir Siesikų seniūnė, Sporto centro direktorius. Susitikime kalbėta apie problemas organizuojant šį renginį. Nėra patogaus susisiekimo, privažiavimo, infrastruktūra nepritaikyta, be to, planuojami remonto darbai.

Pasak R. Ragelytės-Kraucevičienės, aptariant minėtus nepatogumus ir buvo pasiūlyta mintis renginį perkelti kitur.

„Tradicija nėra ilgametė. Festivalis šioje vietoje vyko kelis kartus“, – kalbėjo specialistė. Pasak jos, iškėlimas – tai nėra galutinis sprendimas, o tik pabandymas jo ieškoti. „Žiūrėsime, kaip pavyks. Gal vieta nepasiteisins“, – kalbėjo specialistė.

Festivalis organizuotas bendradarbiaujant Savivaldybės administracijai, seniūnijai ir varžybų organizatoriui. Seniūnija padėdavo sutvarkyti aplinką, virdavo žuvienę, iš pilies būdavo naudojama elektra, per Savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų veiklos rėmimo programą tęstinio konkurso būdu būdavo skiriama lėšų apdovanojimams, lenktynių organizatorius rengdavo varžybas.

Mūšios tvenkinys dabar pasirinktas dėl to, kad privažiavimas iki jo patogus, greta yra didelė automobilių parkavimo aikštelė. Be to, jau yra įrengta vandens pramogų infrastruktūra – vandens batutai, paplūdimio tinklinio aikštelė, scena (Siesikuose ją kalė iš medinių plokščių), tilteliai, nuo kurių būtų galima sulipti į ilgas valtis (Siesikų ežere tekdavo ieškoti pontoninių tiltelių arba į valtis lipti iš vandens). Susisiekus su „Ukmergės Wake Parku“ ne tik sulaukta pritarimo, bet ir nevyriausybinių organizacijų  iniciatyvos. Asociacija „Šiandien plotas“ pasisiūlė organizuoti paplūdimio tinklinio varžybas. Tad organizacine prasme įžvelgia naudą.

Specialistė atkreipė dėmesį, kad Siesikų bendruomenė su įsigyta valtimi gali dalyvauti varžybose ir Mūšios tvenkinyje. Informavo, kad šiemet varžybas rengs nebe „Drakono valčių festivalis“, o komandinio irklavimo klubas „Slibinas“.

Siesikų seniūnijos seniūnė Rūta Žižienė sakė, kad dalyvavo susitikime su rajono vadovais dėl šio renginio organizavimo, pasikeitus sportinės dalies organizatoriui. Susitikimo metu buvo renkama renginio vieta. Sprendimą perkelti renginį į kitą vietą priėmė Savivaldybė. Tikisi, kad sprendimas dar negalutinis ir galbūt kitąmet renginys sugrįš į Siesikus. Pasak R. Žižienės, ruošiantis renginiui ankstesniais metais bendruomenė nedalyvaudavo. Aplinką sutvarkydavo ir paruošdavo seniūnija. Bendruomenės atstovai į seniūniją dėl renginio tiesiogiai nesikreipė.

Į abejones dėl regiono plėtros tolygumo atsakė rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė. Ji atkreipė dėmesį, kad būtent į Siesikų pilies aplinkos infrastruktūrą ir planuojamos investicijos. Šiuo metu baigiamas rengti projektas, pagal kurį bus suremontuotas kelias, privažiavimas, įrengta parkavimo aikštelė. Kitu projektu bus atnaujintas vadinamas Akademijos pastatas, jame bus įrengtos edukacinės erdvės, tualetai. Akademijos pastatui sovietmečiu buvo pristatytas antras aukštas. Jis bus nugriautas, statinys bus atkurtas autentiškas su kolonomis.

Pirmajam projektui lėšų planuojama pritraukti per regionų plėtros programą, skirta turizmo objektų pasiekiamumui didinti. Antrasis būtų įgyvendinamas iš ES priemonės, skirtos švietimo erdvėms įrengti, lėšų. Abiem reikalingas savivaldybės 15 proc. prisidėjimas. Įgyvendinus šiuos projektus prie Siesikų pilies veiks visas paslaugų kompleksas.

„Kadangi tai – kultūros paveldo objektas, yra daug reikalavimų. Ilgai trunka derinimas, projektinė ekspertizė. Kai tik turėsime sprendinius, tikimės, kad galėsime pradėti viešųjų pirkimų procedūras. Procedūros užtrunka, tad darbus tikriausiai galėsime pradėti tik kitais metais“, – kalbėjo I. Pračkailė.

Ugdymo turinys Akademijoje dar nenuspręstas. Galvojama apie istorijos, paveldosaugos, pilietiškumo pamokas – tai, kas dera prie Ukmergės kraštotyros muziejaus ir jo padalinio Siesikų pilies veik-los. Šiuo metu vykdomas pilies vidaus tapybos skaitmenizavimo projektas.

Direktorės teigimu, seniūnijos nėra nevystomos. Pagal dalyvaujamojo biudžeto projektus yra galimybė įsirengti viešąsias erdves, kitą infrastruktūrą. Be kita ko, Ukmergės miestas buvo apleistas ilgus metus, todėl investicijos pirmiausia kreipiamos ten, kur atneša didžiausią naudą, žiūrint pagal gyventojų skaičių. Į seniūnijas investuojama palaipsniui, lėšas bando paskirstyti proporcingai. Šiemet savo erdves atnaujins Lyduokiai. Iš karto aprėpti visas seniūnijas neleidžia nei laikas, nei lėšos.

Dalintis
2 Comments
  • Rajono biudžete rekordinės lėšos ir nėra pinigų seniūnijoms? Melas.

  • Esu gimęs augęs Siesikuose, kur negyvenu jau 60 metų. Domiuosi gimtuoju miesteliu, stengiuosi populiarinti jį pagal išgales. Esu savo lėšomis išleidęs bukletą apie Siesikus, finansavau kraštietės buvusios Sankt Peterburgo operos solistės Onos Glinskaitės monografijos išleidimą, suruošiau Viniaus apskrities A.Mickevičiaus bibliotekoje jubiliejinį renginį, skirtą kraštietei žymiai dailininkei Kazimierai Zimblytei, paruošiau knygą apie buvusį Siesikų vid. m-los mokytoją patriotą Antaną Paškevičių. Bet esu nusivylęs dabartiniais siesikiečiais, kurių dauguma yra atvažiavę ar atsikėlę iš kitų vietovių. Prieš kelerius metus susisiekiau su Vilniaus savivaldybe ir pateikiau jai keletą pasiūlymų dėl Siesikų populiarinimo – Vilniaus Siesikų gatvėje esančioje autobusų stotelėje įrengti stendą su pagrindiniais Siesikų istoriniais objektais: pilimi ir bažnyčia. Vilniaus savivaldybė sutiko šį projektą finansuoti, tik paprašė, kad siesikiečiai paruoštų prašymą ir sąmatą šio projekto įgyvendinimui. Informavau apie tai tiek bendruomenę, tiek seniūniją, deja, atsakymo iki šiol nesulaukiau. Galėčiau paminėti dar keletą pastangų populiarinant Siesikus, kurios taip pat nebuvo palaikytos. Norėjau su „Versmės” leidykla paruošti stambų serijos „Lietuvos valsčiai” leidinį apie Siesikų valsčių, bet atsisakiau šio sumanymo, nes nesitikiu sulaukti paramos iš dabartinių siesikiečių, juolab kad tikrųjų, gimusių augusių Siesikuose, beveik nebeliko… Dedu viltis tik į Audrį Matulaitį, su nekantrumu laukiu jo monografijos apie Siesikų pilį.

    Liūdnai ir pagarbiai,

    dr. Antanas Svolkenis/Zamackas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *