Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
Ukmergės meno mokykla ketvirtus metus vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Ukmergės rajono savivaldybės finansuojamą akademinės muzikos koncertų ciklo, pristatančio tris atlikėjų grandis, projektą „Prima. Studium. Pro“. Šį kartą Ukmergės Senajame (nebe) knygyne surengtas susitikimas su gitaristu, muzikos prodiuseriu, Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro nariu Roku Jurkumi.
Jis koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio koncertų salėse, sėkmingai įgyvendindamas originalius kūrybinius projektus. Vienas iš jų skirtas Lietuvos muzikos paveldo sklaidai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninės muzikos pritaikymas gitarai.
Matyt, neatsitiktinai Roko Jurkaus koncertas „Čiurlionio smėlio piramidės“, skirtas didžiojo menininko 150-osioms gimimo metinėms, tapo ir Ukmergės poezijos festivalio dalimi, nes su muzika po senamiesčio skliautais tą vakarą drauge sklandė ir poezija.
Vakarą Rokas pradėjo kubiečių muzika, kurią grojo dar vaikystėje. „Smagu sugrįžti į vaikystę“, – kalbėjo šypsodamasis. Vos prieš gerą valandą šios muzikos, skambėjusios koncerto įžangoje „Primų prima“, klausėsi ir patys mažiausi projekto dalyviai.
Vakarinio koncerto žiūrovai mėgavosi Roko atliekamais klasikos ir šiuolaikinės muzikos kūriniais – amerikiečių, vokiečių, iraniečių, turkų, prancūzų ir kitų šalių autorių kūryba.
Pasak svečio, lietuviškos muzikos gitarai nėra daug. Todėl jis pats ėmėsi aranžuoti „fortepijoną į gitarą“, ypač domėdamasis M. K. Čiurlionio kūryba, kuria žavisi nuo mažens.
Rokas prisimena: viskas prasidėjo nuo vieno jam patikusio kūrinio. Klausydamasis tiesiog pajuto, kad jis galėtų labai tikti gitarai.
Pasidomėjęs, ar yra salėje girdėjusių grojant Čiurlionį gitara, svečias uždavė dar vieną klausimą: ar yra mačiusių „Tvin Pyksą“? „Visi!“ – smagiai atsakė „žiūrovų choras“ ir po akimirkos jau klausėmės kompozitoriaus Andželo Badalamenčio muzikos, kuria prasideda legendinis šiemet, sausio mėnesį, mirusio garsiojo amerikiečių režisieriaus Deivido Linčo sukurtas televizijos serialas „Tvin Pyksas“.
Sukurtas, kai jaunasis mūsų svečias dar net gimęs nebuvo. „Tvin Pyksui“ jau gerokai per 30, o Rokui – 25-eri. Bet amžius juk nelemia, kuo žmogui domėtis. M. K. Čiurlioniui, kurio muziką su didžiuliu įkvėpimu groja jaunasis atlikėjas, – 150 metų!
Vakaro metu ukmergiškiai klausė svečio, kas gyvenime jį labiausiai motyvuoja, ką jis labiausiai mėgsta? Kaip atsipalaiduoja šitiek dirbdamas?
– Mėgstu daug miegoti. Valgau daug cukraus, sūrelių, – šypsodamasis pasakojo Rokas, o man į galvą dingtelėjo prisiminimai apie ką tik skaitytą „Tvin Pykso“ režisieriaus knygą. Genialusis Deividas Linčas irgi labai mėgo cukrų. Kiekvieną dieną po pietų savo pamėgtoje kavinukėje jis išgerdavo savo mėgstamą šokoladinį kokteilį ir 4–5 ar net visus 7 puodelius kavos…
O kas laimingą daro Roką Jurkų?
– Malonus bendravimas su mielais žmonėmis. Štai tokie jaukūs koncertai. Muzika yra mano gyvenimo dalykas, o klasikinė gitara atrakina dar kelis lygius. Tai man ir meditacija, ir malda… – atsako svečias.
Netrukus pasirodys naujausias Roko muzikinis albumas – vinilinė plokštelė „Tarp Dangaus ir Žemės“, įrašyta kartu su Kroatijos gitaristu Lovro Peretičiumi ir Čiurlionio kvartetu. Albume – keturiolikos M. K. Čiurlionio pjesių kelionė nuo ankstyvųjų miniatiūrų, lietuvių liaudies dainų pagrindu sukurtų variacijų iki vėlyvųjų veržlių preliudų. Šis jo albumas – dovana Lietuvai, švenčiančiai M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
