Pabaisko miestelio gyventoja klausė, kas yra atsakingas už Pabaisko miestelio bažnyčios teritorijos priežiūrą. Papasakojo, kad vasario pabaigoje išgriuvo didelė dalis bažnyčios tvoros. Pasak jos, kunigas apie tai buvo informuotas, sakė lyg ieškos lėšų atstatymui, tačiau iki šios dienos nieko nėra padaryta.
„Griūdama tvora sulaužė mano tvorą, kuri ribojosi su bažnyčios tvora. Turėsiu ją atstatyti iš savo lėšų?“ – skundėsi moteris.
Gyventojos teigimu, prie pat bažnyčios tvoros auga dideli klevai ir ją ardo, tad tik laiko klausimas, kada išgrius ir likusi dalis.
Pabaisko Švč. Trejybės parapijos klebonas kunigas Julius Grigonis pirmiausia išreiškė nusivylimą, kad žmonės, užuot klausę tiesiogiai jo paties, kreipiasi į žiniasklaidą. „Jau ne pirmas kartas, kai įvairiais klausimais, kuriuos galime išspręsti vietoje kartu besitardami, gąsdinama žiniasklaida“, – pyko klebonas.
Pasak jo, gyventoja dėl tvoros jam skambino, tačiau nė karto nebuvo užsukusi pasišnekėti.
Nors ir pats klebonas, kaip matyti, to nebuvo padaręs.
„Šiuo metu mes parapijoje sprendžiame tą klausimą, tariamės, kas galėtų padaryti darbus, kaip juos reikia padaryti“, – kalbėjo jis. Atkreipė dėmesį, kad bažnyčios tvora nėra paprasta tvorelė, o kapitalinis statinys.
„Tokie darbai nedaromi vasario mėnesį, o vasarą. Akmeninė tvora daroma palaipsniui, pirma dedama viena eilė akmenų, kai sutvirtėja, tada kita. Tai nėra paprastai sumūryta tvora. Ieškome, kas apsiims tai daryti, tada žiūrėsime, kiek tam reikia lėšų“, – dėstė planus. Pastebėjo, kad gyventojos tvora prie bažnyčios tvoros prišlieta, nepaliekant jokio tarpo. Jo manymu, gal taip ir neturėtų būti.
Paklausus, ar klevai išties kelia grėsmę ir ardo tvorą, klebonas sakė, kad medžių teritorijoje išties yra, tačiau juos nupjauti reikia leidimų.
Pabaisko seniūnijos seniūnas Renatas Kolka sakė, kad dėl šios problemos nei klebonas, nei gyventoja į jį nesikreipė, nors faktas, kad bažnyčios tvora yra byranti, jam žinomas.
„Tiek tvora, tiek bažnyčia yra tikrai sena. Gal ji nėra avarinės būklės, bet po truputį byra. Pinigų remontui tikriausiai nėra. Nors renkamos aukos, bet miestelis mažas, tad kažin kiek ten surenkama“, – svarstė seniūnas. Pasak jo, seniūnija prisidėti darbais, kurie nereikalauja lėšų, – pašienauti, pagenėti krūmus – galėtų. Bet ten tikriausiai reikalingas kapitalinis remontas, o jeigu tvora yra paveldo objektas, tai ir atitinkamų leidimų reikia.
Ar gyventoja išties nukentėjo, nekomentavo, sakė, jog reikėtų patikrinti sklypų ribas.
***
Interneto šaltiniai nurodo, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Pabaisko mūšio vietoje 1436 m. pastatė pirmą bažnyčią ir jai dovanojo žemių. Per šimtmečius medinė bažnyčia ne kartą buvo atstatyta po gaisrų ar siekiant atnaujinti statinį.
Dabartinė akmenų mūro bažnyčia pastatyta 1821–1836 m. Ji yra klasicistinė – stačiakampio plano, su bokšteliu, trijų navų. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su puošniais vartais. Šventoriuje stovi mūrinė varpinė, pastatyta 1846 m. Tvoros statydinimo metai nenurodomi.
na ir kas, kad skambino turi ateiti ir ant kelių atsiklaupti, juk AŠ ponas, o tu žemės lerva