Okupacijos metais Lietuva neteko trečdalio gyventojų. Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį, tremtiniai, politiniai kaliniai, patriotinis jaunimas ir žmonės, kurie neabejingi mūsų tautos skaudžiai praeičiai, susibūrė draugėn prie paminklo negrįžusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams  Dukstynos kapinėse.

Birželio 13 dieną 20 val. ukmergiškiai atsiliepė ir prisidėjo prie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos organizuotos akcijos ir iš ilgai degančių žvakelių sudėjo tremtiniams brangiausią žodį – LIETUVA.

Uždegta žvakelių šviesa liudijo ir priminė skaudžią praeitį, negrįžusius tremtinius. Tebūnie tai atmintis apie kiekvieną didžių netekčių metais paaukotą gyvybę ar likimą, apie kiekvieną Lietuvos laisvės auką, o tai reiškia Lietuvai pasiaukojusį žmogų.

Prie paminklo negrįžusiems tremtiniams susirinkę tuos laikus menantys žmonės dalinosi prisiminimais.

Susirinkusiesiems dainavo Kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremtinys“ (vad. Julė Juodienė), sveikino ir tremties metus prisiminė LPKTS Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agnė Balčiūnienė.

Birželio 14 dieną politiniai kaliniai ir tremtiniai prisiminti Švč. Trejybės bažnyčioje. Pasibaigus šv. mišioms, kurias aukojo altarista kun. Petras Tavoraitis, prasidėjo Gedulo ir vilties dienos minėjimas, kurį pradėjo Želvos gimnazijos mokiniai. Jie pristatė inscenizaciją „Mes esame kalnai, aukštieji kalnai, pasiryžę iškęsti ir nepalūžti“. Ši inscenizacija konkurse „Ką žinai apie Lietuvos laisvės kovų istoriją“ užėmė pirmą vietą. Mokinius paruošė mokytojai: Loreta Žilinskienė, Romualda Stražinskienė ir Vilmantas Driukas.

Dainavo Kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremtinys“, kalbėjo LPKTS Ukmergės skyriaus pirmininkė A. Kalesnikienė.

Rajono meras Rolandas Janickas trumpai papasakojo apie iškilmingą Seimo posėdį, skirtą Birželio 14-ajai, priminė tremiamo žmogaus jausmus ir išgyvenimus ir pakvietė telktis Lietuvos labui.

Padėjus gėlių prie kryžiaus negrįžusiems tremtiniams, susirinkusieji buvo pakviesti pažiūrėti dokumentinį filmą „Žibutė – Rozalija Preibytė“. Prieš filmą jo autorius Justinas Lingys papasakojo apie filmą, jo kūrimą. Autorius akcentavo, kad Žibutė buvo poetės Rozalijos Preibytės-Valiūnienės pasirinktas slapyvardis. Šiuo slapyvardžiu pasirašyti eilėraščiai Sibiro kaliniams ir tremtiniams teikė dvasinės stiprybės, žadino viltį.

Birželio 14-oji buvo prasmingai paminėta ir rajono seniūnijose.

Miesteliuose prie paminklų sužibo iš degančių žvakelių sudėtas žodis LIETUVA.

UŽ inf.