Vaitkuškio piliakalnį, esantį Varinės kaime, radome gana lengvai, nors jis apaugęs lapuočiais ir vasarą jo nesimato.
Antras mūsų laukė Juodausių piliakalnis. Vadovavomės nuoroda, kad jis yra prie Duoburio upelio, tad pirmiausia radome upelį. Netoli jo santakos su Šventosios upe stūkso ir piliakalnis. Jis taip pat visas apaugęs medžiais. Jei ne medžiai, nuo jo atsivertų nuostabus Šventosios vaizdas.
Toliau patraukėme į Žemaitkiemio seniūniją, Antatilčių kaimą. Šiame gatviniame kaime yra net du piliakalniai – Antatilčiai I, dar vadinamas Pilale, ir Antatilčiai II, vadinamas Papilėda.
Antatilčių I piliakalnis yra prie Plaštakos ir Siesarties santakos. Nuostabi gamta bei puikiai sutvarkytos prieigos. Tačiau ir į jį nebuvo jokios nuorodos.
Tikėjomės lengvai rasti ir kaimyninį Antatilčių II piliakalnį, tačiau teko paklaidžioti. Nuo kaimo nutolusios sodybos šeimininkė papasakojo, kad jos vaikystėje tas piliakalnis buvo labai didelis, bet srauni Siesartis jo šlaitus nuplovė.
Moteris parodė, kuria kryptimi eiti, ir papasakojo, kas mūsų laukia... Pirmiausia įveikėme pievą, kur žolės buvo aukštesnės net už žygyje dalyvavusias mergaites. Įžengę į tankų mišką, įveikėme nuvirtusius medžius, krūmynus ir galiausiai pamatėme piliakalnį. Tiksliau – tik jo likusį vieną šlaitą prie senosios upės vagos.
Smarkiai lyjant toliau važiavome Valų kaimo link ieškoti Berzgainių piliakalnio. Iškart už Valų pamatėme nuorodą į jį. Dėl smarkaus lietaus piliakalnio iškart nepastebėjome, blaškėmės po kaimus.
Keistai pasijutome: kaimuose namų yra, bet ten žmonės jau senai nebegyvena, galbūt lankosi tik savaitgaliais... Tik grįždami atgal visai šalia kelio pamatėme po lietaus saulės apšviestą piliakalnį.
Tai buvo pats gražiausias mūsų tą dieną matytas piliakalnis. Šalia jo – du bevardžiai upeliai, o iš slėnių po lietaus kilo rūkas. Padavimai pasakoja, kad čia užkasti Napoleono armijos pinigai. Kita legenda sako, kad piliakalnyje yra nugrimzdusi bažnyčia ir per šv. Velykų rekolekcijas girdisi, kaip skamba jos varpas...
Tą dieną ant šių penkių piliakalnių buvo sužaistos penkios šachmatų partijos. Jau žinom, kad tai – ne pabaiga. Mūsų laukia dar daug partijų, daug piliakalnių ir nuotykių!
Virginija SAVICKIENĖ
