Tarp pabrangusių paslaugų – ir automobilių draudimas

Autorius Vaidotė Šantarienė
Tarp pabrangusių paslaugų – ir automobilių draudimas / Ne visi paiso reikalavimo apdrausti savo automobilį.

Vairuotojams – nemalonios žinios. Kai kuriuos jų nustebino kone dvigubai padidėjusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmoka. Pasirodo, ją lemia ne vien automobilio amžius ar vairuotojo drausmingumas, bet ir servisų paslaugų kainos.

Visos mūsų šalyje registruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kitą draudimo rūšį – kasko draudimą – vairuotojas renkasi savo valia. Paprastai kasko draudžiami naujesni automobiliai.

Šis draudimas atlygina transporto priemonės savininkui nuostolius, patirtus dėl avarijos (nepriklausomai nuo to, kas kaltas), vagystės ar vandalizmo, gaisro, stichinių nelaimių: audros, krušos, potvynio, uragano.

Privalomasis transporto priemonės draudimas galioja eismo įvykio metu ir atlygina nuostolius, kurie dėl vairuotojo kaltės sukelto eismo įvykio gali atsirasti kitiems asmenims, jų sveikatai, transporto priemonei, joje esančiam turtui, kelio statiniams ar kitiems objektams. Kasko draudimas nuostolius atlygina eismo įvykio kaltininkui.

Draudikų teigimu, draudimo kaina yra kiekvienos draudimo bendrovės skaičiuojamų rizikos faktorių visuma. Kainos nustatomos kiekvienam klientui individualiai pagal tam tikrą formulę, kurioje vertinami įvairūs kriterijai. Gali būti, kad kai kuriems už draudimą reikia mokėti daugiau, o kai kuriems jis pigo.

Verslo įmonių automobiliai – ne išimtis: draudimo kainos taikomos pagal tuos pačius kriterijus, kaip ir fizinių asmenų automobiliams.

Vertinama daug kriterijų

Pasak AB „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovo Andriaus Gimbicko, kaina vartotojui priklauso nuo keliolikos skirtingų kriterijų, pagal kuriuos jų įmonė vertina konkretaus kliento riziką. Tarp šių kriterijų – kliento asmeninė drausmingumo istorija, bendras avaringumo lygis šalyje, t. y. tikimybė patekti į eismo įvykį.

Taip pat yra vertinami automobilio parametrai, vairavimo patirtis, kitų vairuotojų, naudosiančių automobilį, patirtis ir drausmingumas, vietovė, kurioje dažniausiai bus naudojamas automobilis. Kaina priklauso ir nuo automobilio amžiaus, detalių brangumo, servisų paslaugų kainų.

„Šiems rodikliams kylant, brangsta ir su tuo susijusios paslaugos. Pavyzdžiui, to paties automobilio draudimo kaina Lietuvoje ir kitoje ES šalyje gali skirtis keletą kartų dėl minėtų aplinkybių“, – teigia A. Gimbickas.

Valdiškus automobilius naudojančioms įmonėms, anot jo, viskas galioja tas pats – kriterijai, parko nuostolingumas ir pan.: „Priklauso nuo kliento turimo parko, įvykių, atskiro rizikos vertinimo. Mes parduodame riziką – ją įsivertiname ir parduodame. Tai sudėtingos formulės, todėl nėra vienodų kainų.“

Skaičiai – didesni

Remiantis Lietuvos banko informacija, nuo 2013 iki 2015 m. lengvųjų automobilių privalomojo draudimo vidutinis metinis įmokos dydis šiek tiek mažėjo. Buvo stebimas 1,5–1,9 proc. kasmetinis mažėjimas. Tuo metu draudimo sutarčių (rizikos apimties) skaičius šiuo laikotarpiu kasmet augo po 3 proc., o vidutinis išmokų dydis augo apie 2 proc.

„Šiais metais vidutinių išmokų didėjimas bus taip pat neišvengiamas ir turėsime ne mažesnį kaip 3 proc. žalų augimą, o eismo intensyvumo rodikliai, lemiantys įvykių dažnį, taip pat augs“, – svarsto Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai į avarijas pakliuvo vidutiniškai 6 iš 100 privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių privačių bendrovės klientų. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius padidėjo beveik 10 proc.

Išaugo avarijų metu patiriama vidutinė žala – pernai ji sudarė apie 800 eurų ir buvo 9 proc. didesnė negu 2015-aisiais. Dėl nuostolingesnių ir dažnesnių eismo įvykių, kuriuos sukėlė privatūs klientai, per 2016 m. bendrovė atlygino rekordiškai daug nuostolių – apie 17 mln. eurų.

Tarp pagrindinių avaringumo augimo priežasčių, „Lietuvos draudimo“ vertinimu, – ir kasmet po 3 proc. augantis keliuose važinėjančių automobilių kiekis.

Daugiau avarijų

ADB „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovo Baltijos šalims Andriaus Dambrausko teigimu, draudimo įmoka yra vis labiau individualizuota, ir rinkoje nebelieka vienodų įmokų.

„Vieniems vairuotojams įmokų dydis nekinta, o kitiems gali ir ūgtelėti. Tokiu būdu surenkant draudimo įmokas atsiranda daugiau adekvatumo ir draudimo kaina labiau atitinka draudimui tenkančią riziką. Tai reiškia, kad saugiai vairuojantieji moka mažiau, o dažniau į eismo įvykius patenkantiems vairuotojams tenka mokėti daugiau“, – sako jis.

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau avarijų, nepaisant saugumo priemonių, kurias taiko kelininkai, policija, automobilių gamintojai. Tai padidino ir draudikų išmokų mastą. „Be to, brangesni automobiliai ir jų remontas taip pat turėjo įtakos išmokų dydžiui – už eismo įvykius ir automobilių remontą Lietuvos draudimo bendrovės šiemet sumokėjo daugiau“, – sako A. Dambrauskas.

Patikino, jog tos pačios nuostatos galioja tiek privačių, tiek verslo klientų automobilių draudimo kainodarai.

Reikalavimo nepaiso

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius pasakojo, jog transporto priemonių vairuotojai ir transporto priemonės yra skirstomi į įvairias klientų grupes pagal vairavimo stažą, drausmingumą, variklio galią ir t. t. Konkretaus kliento transporto priemonės draudimo kaina priklauso nuo to, kuriai klientų grupei jis yra priskirtas ir koks yra šios klientų grupės nuostolingumas.

Nors privalomuoju draudimu vairuotojai turi draustis nuo 2001 metų, iki šiol dar yra nemažai vairuotojų, kurie šio reikalavimo nepaiso. „Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20–30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje. Rečiausiai privalomąjį draudimą pamiršta perkopusieji penkiasdešimtmetį“, – atskleidžia jis ir pataria pasirinkti draudiką, kuris iš anksto primins, kad baigiasi draudimas.

BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę. Tokie netenka galimybės naudotis ir draudikų siūloma „Pagalbos kelyje“ paslauga.

Kainas nustato draudikai

Lietuvoje draudėjų, apdraustųjų ir naudos gavėjų interesams atstovauja Draudėjų asociacija. Pasak jos vadovo Tomo Paulausko, Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose numatyta, kad draudimo įmoką apskaičiuoja draudikas.

Ji turi būti nustatoma, atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems). Taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.

„Privalomojo draudimo kainos nėra reguliuojamos, jas nustato pačios draudimo kompanijos, atsižvelgdamos į objektyvias aplinkybes: transporto priemonės valdytojo patirtis, ankstesni eismo įvykiai, automobilio variklio galingumas ir kt.“, – aiškino asociacijos vadovas.

„Jeigu paaiškėtų, jog iš tikrųjų visose ar daugelyje draudimo bendrovių pabrango šios rūšies draudimas ir jokių objektyvių to priežasčių nėra, tokie draudimo kompanijų veiksmai turėtų būti vertinami per konkurencijos teisės prizmę“, – teigė jis. Pabrėžė, kad asociacija neatstovauja draudimo kompanijų interesams.

Reglamentuoja įstatymas

Draudėjo ir apdraustojo sąvokos, pasak T. Paulausko, reglamentuotos Draudimo įstatyme. Draudėjas – asmuo, kuris arba kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba kuriam draudikas pasiūlė sudaryti sutartį, arba kuris sudarė sutartį su draudiku.

Apdraustasis – gyvybės ir sveikatos draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką; civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami; turto draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami. „Draudėjas ir apdraustasis gali nesutapti. Pavyzdžiui, tėvas gali apdrausti savo vaiką gyvybės draudimu. Sutartį sudaro tėvas (draudėjas), tačiau apdraustasis (asmuo, kuris gaus išmoką) yra vaikas“, – paaiškino jis.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *