Prieš šventes bažnyčiose – rūpesčiai ir džiaugsmai

Autorius Laima JUZĖNIENĖ
Prieš šventes bažnyčiose – rūpesčiai ir džiaugsmai / Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Š. Petrauskas kviečia susitaikymo su Dievu. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Pasiruošimo šv. Velykoms metas kiekvienoje parapijoje, kiekvienoje bažnyčioje – ne tik didžios šventės laukimas. Kunigams kartu tai didelių darbų laikas, nes bažnyčiose prie klausyklų nutįsta ilgos tikinčiųjų eilės.

Nelengvas buvo šis velykinis pasirengimas Švč. Trejybės bažnyčios klebonui Šarūnui Petrauskui, amžinybėn išėjus kunigui Petrui Tavoraičiui.

„Ir štai Velykų proga arkivyskupas Lionginas rado stebuklingą būdą – padarė man šventinę dovaną – atsiuntė kunigą Andrių Končį į pagalbą. Atvyko jaunas, ką tik baigęs mokslus – aukštąsias studijas Romoje – ganytojas. Tai ypatingas dvasios žmogus, žinantis, mokantis ir galintis liudyti tikėjimą ir tuo tikėjimu mokyti ir uždegti kitus. Ir tai džiugina“, – sako bažnyčios klebonas.

Kelis gavėnios sekmadienius ir per Velykas arkivyskupas leido jaunajam kunigui netarnauti Katedroje, o tarnauti mums. „Gaila, kad laikinai. Kol kas apie pagalbą vyskupas nekalba. Gal po švenčių, – viliasi Š. Petrauskas. – Tik žinau, kad jauno kunigo tikrai neturėsim.“

Gausu išpažinčių

Klebonas sako, kad prieš Kristaus prisikėlimo šventę, ypač Verbų sekmadienį, tikinčiųjų, norinčių atlikti išpažintį, tikrai būna labai daug. Prieš šventes visada būna daugiau norinčių susitaikyti su Dievu. Juk yra ir toks įsakymas – prieš šventas Velykas susitaikyk su Viešpačiu. Kunigui darbo – labai daug, užtrunkama klausykloje didelę dienos dalį. Kiek yra norinčių išpažinti, tiek ir klausomasi. Pagal galimybę, jei kunigas turi draugų, pagalbininkų, gali pasikviesti į talką klausyti išpažinčių. Vis dėlto šiuo metu, trūkstant kunigų, verčiasi savo pajėgom.

Ar šiomis dienomis kunigai sulaukia daugiau kvietimų pas ligonius? Taip, lankomi ir ligoniai, tikina kunigas, bet dažniausiai po Velykų. Tie, kurie rūpinasi ligoniais, supranta kunigų užimtumą ir atideda išpažintį vėlesniam metui. Sako, kad tikinčiųjų antplūdžiai ir atoslūgiai priklauso nuo švenčių. Per Velykas ir Kalėdas susirenka tiek pat daug žmonių. Įtakos taip pat turi ir kitos žymesnės, reikšmingesnės šventės. „O apskritai žmonių skaičių riboja mūsų maža bažnytėlė. Tačiau, kad ir maža, žmonių susirenka tikrai daug“, – pasakoja parapijos klebonas.

Stinga kunigų

Š. Petrauskas pasakoja, kad, susirgus kunigui, dabar jau a. a. P. Tavoraičiui, jis kreipėsi į arkivyskupiją – gal atsiųstų dar vieną kunigą. Atsakymas nenudžiugino: mažiausiai pusantrų metų į priekį nėra jokių galimybių rasti padėjėją.

Kaip teigia klebonas, bažnyčia dar neturi džiugios pasiūlos jaunuoliams, kad šie pajustų pašaukimą tarnauti Dievui. Net Ukmergėje jauni turi įdomesnių dalykų nei ateiti į bažnyčią. Tai problema, prasidedanti nuo šeimos negausumo iki tikėjimo. Kad tikėjimas subręstų iki pašaukimo, kunigo įsitikinimu, reikia pirmiausia šeimos pastangų, reikia tinkamų aplinkybių, pavyzdžių, paskatinimų. „Gyvename iššūkių visuomenėje, kur turi būti stipriausias, mobiliausias, išmaniausias, kad pasiektum tikslų. O kunigystei reikia pasiaukojimo, nuolankumo, nusižeminimo. Visa tai šiomis dienomis labai nepopuliaru“, – sako kunigas.

Bažnyčia modernėja

Šių dienų bažnyčia, kaip ir visuomenė, modernėja, stengiasi prisitaikyti prie žmonių kasdienybės. Kaip teigia kunigas, dalį žmonių, ypač jaunimo, galima ir per feisbuką pakviesti išpažinties. Švč. Trejybės bažnyčia turi ir internetinį puslapį (nors, pripažįsta klebonas, jis yra šiek tiek apleistas), kuriame publikuoja įvairią medžiagą, skelbimus. Vis dėlto žmones labiausiai veikia asmeninis pakvietimas: žmogus – žmogui, kaimynas – kaimynui, nes moderniai publikuojama informacija lyg ir ne konkrečiam asmeniui. Tai yra, žmogus supranta: lyg ir ne man. Juo labiau kad informacijos gausoje sunku atsirinkti, kas svarbiausia, kas būtina. Gyvas žodis yra paveikesnis, labiau įtikina.

Darbymečio laikas

Velykos, teigia klebonas, jam yra darbymečio laikas. Tai bėgimas, lėkimas, organizavimas, pastangos, kad viskas šventei būtų parengta laiku, kad visiems šventė būtų graži ir įsimintina. Po to jau reikia atostogų, nes jaučiasi tikrai pavargęs.

„Pakylėjimas ir dvasinis džiaugsmas, momento ypatingumas man – liturgija. Kai dalyvauju Mišiose, atiduodu visas jėgas. Liturgija visada mane džiugina, noriu, kad ji būtų ypatinga. Mums leidžiama naudoti įvairius priedus: smilkymą, kvapus, žvakelių šviesą, skaitymus, todėl sukuriamos ypatingos Velyknakčio pamaldos“, – apie dvasinius išgyvenimus atvirauja Š. Petrauskas.

Skubės į gimtinę

Klebonas kilęs iš Kėdainių rajono, Krakių. Kai tik pasitaiko galimybė, skuba į gimtinę. Šiemet per šv. Velykas taip pat žada skubėti į Krakes, kur gyvena mama, kur susirinks šeima: jis, brolis, sesuo. Atvažiuos ir daugiau giminaičių. Kaip ir daugumos Lietuvos šeimų, jie išsibarstę po visą pasaulį ir sunku susirinkti visiems vienu kartu. Kas gali, parskrenda. „Vis dėlto šiemet Velykų šventė man ypatinga: turėsiu džiaugsmo pamatyti sūnėno sūnelį. Jis dar tik „šiųmetinis“, niekam nerodytas. Tai bus pirmas parodymas šeimai“, – būsimu džiaugsmu dalijasi Š. Petrauskas.

Savo parapijiečiams, laikraščio skaitytojams ir visiems tikintiesiems klebonas šv. Velykų proga linki išgyventi nuoširdų santykį su Dievu, galimybę be baimės ateiti, atsiprašyti, susitaikyti ir keistis, kurti naują gyvenimą, kad patys tikėtų ir savo tikėjimo patirtimi paremtų kitus, paliudytų: Dievas gyvas ir šiandien – Jis prikelia iš bet kokio liūdesio, prispaudimo ar sunkumo.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *