Išsekus šuliniams, vandenį jau tenka pirkti

Gedimino Nemunaičio nuotr. Per vasaros sausrą nusekę šuliniai taip ir neprisipildė. Gedimino Nemunaičio nuotr. Per vasaros sausrą nusekę šuliniai taip ir neprisipildė.

Nau­do­jan­tie­ji šu­li­nių van­de­nį šie­met skun­džia­si jo trū­ku­mu. Šią pro­ble­mą gy­ven­to­jai spren­džia kas kaip – vie­ni pri­si­pa­žįs­ta mais­tui par­si­ve­žan­tys po ke­le­tą plas­ti­ki­nių bu­te­lių iš dar­bo, van­den­tie­kį tu­rin­čių gi­mi­nai­čių, par­duo­tu­vės. Ki­ti van­dens at­vež­ti ir su­pil­ti į šu­li­nį pra­šo UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“. 

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas sa­ko, kad šį ru­de­nį su­lauk­ta ne vi­sai įpras­tų už­sa­ky­mų – žmo­nės pra­šo at­vež­ti ge­ria­mo van­dens ir su­pil­ti į šu­li­nius.

„To­kių už­sa­ky­mų anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo la­bai re­tai“, – sa­ko di­rek­to­rius. Pa­pras­tai pra­šo­ma at­vež­ti 3 ku­bi­nius met­rus van­dens. To­kio kie­kio pa­kan­ka, kad su­py­lus į šu­li­nį van­duo ja­me pa­kil­tų per ko­kius tris ri­ti­nius.

Aiš­ku, toks spren­di­mas nė­ra eko­no­miš­kas, ka­dan­gi, pa­sak di­rek­to­riaus, apie ku­bi­nį met­rą dar su­si­ge­ria į grun­tą. Be to, be van­dens kai­nos, skai­čiuo­ja­mos pa­gal įmo­nės ta­ri­fus, už­sa­ko­vai dar tu­ri su­si­mo­kė­ti ir trans­por­to iš­lai­das.

Pa­dau­gė­jo no­rin­čių­jų van­den­tie­kio

Pa­sak di­rek­to­riaus, šie me­tai tik­rai iš­skir­ti­niai ir pa­gal prie cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mo van­dens tin­klų no­rin­čių pri­si­jung­ti kai­mo gy­ven­to­jų skai­čių. Jis ne­abe­jo­ja, kad ne­ma­žai prie to­kio ap­si­spren­di­mo pri­si­dė­jo ir šių­me­tė saus­ra.

Ta­čiau įmo­nei iš­ky­la keb­lu­mų dėl fi­nan­sa­vi­mo. Mat no­rint gy­ven­vie­tė­je van­den­tie­kio įren­gi­mą fi­nan­suo­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis, 2014–2020 me­tų pro­gra­mo­je nu­ro­do­ma, kad jo­je tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip 200 gy­ven­to­jų.

Tuo tar­pu dvie­jo­se gy­ven­vie­tė­se – Tau­jė­nų se­niū­ni­jos Pa­mū­šio kai­me bei Pa­bais­ko se­niū­ni­jos Vait­kuš­kio kai­me,  ku­rių gy­ven­to­jai pa­gei­dau­ja įsi­ves­ti van­den­tie­kį, tiek gy­ven­to­jų nė­ra.

Ar­lins­kas pa­ti­ki­no, kad ieš­ko­ma bū­dų, kaip iš­spręs­ti fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus, šia te­ma dis­ku­tuo­ja­ma su ra­jo­no va­do­vais.

To­kių me­tų ne­pri­si­me­na

Vep­rių se­niū­ni­jos se­niū­nė Da­lė Ur­bo­nie­nė sa­ko, kad žmo­nės skun­džia­si ge­ro­kai nu­se­ku­siais šu­li­niais. Esą van­dens juo­se li­kę vos ant dug­no.

Anot se­niū­nės, pro­ble­ma tik­rai ak­tu­a­li – to­kio reiš­ki­nio, kad taip ma­siš­kai iš­tuš­tė­tų gy­ven­to­jų šu­li­niai, ji ne­pri­si­me­na per vi­sus 15 sa­vo dar­bo šio­se pa­rei­go­se me­tų.

Ur­bo­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad toks šu­li­nio van­dens trū­ku­mas ska­ti­na žmo­nes jung­tis prie cen­tra­li­zuo­to van­den­tie­kio tin­klo.

Ta­čiau tai pa­da­ry­ti ga­li tik tų vie­to­vių gy­ven­to­jai, kur bent iki gy­ven­vie­tės ar gat­vės pra­džios at­ei­na van­den­tie­kio vamz­dy­nai.

Ne­se­niai to­kį pa­gei­da­vi­mą iš­reiš­kė Kul­tu­vė­nų kai­mo Dva­ro gat­vės gy­ven­to­jai. Ka­dan­gi pa­grin­di­nė van­den­tie­kio ma­gist­ra­lė pra­ei­na ne­to­li, at­si­ra­do ga­li­my­bė pra­tęs­ti vamz­dy­ną ir nu­ties­ti įva­dus į in­di­vi­du­a­lius na­mus. Dvy­li­ka so­dy­bų ap­si­rū­pi­no cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mu van­de­niu.

Vien­kie­miuo­se dar liūd­niau

Se­niū­nė pa­sa­ko­jo, jog van­dens trū­ku­mu šu­li­niuo­se jai skun­dė­si ne vie­nas vien­kie­mio gy­ven­to­jas.

„Bet čia jau di­des­nė pro­ble­ma – van­den­tie­kio tra­sos ne­to­li nė­ra. Pa­siū­lau žmo­nėms pra­šy­ti kai­my­nų, jei pas tuos yra. Sa­kau, kad jei rei­kės, tai ir pa­tar­pi­nin­kau­siu. Kaž­kaip rei­kia iš­lauk­ti, iš­ken­tė­ti, ieš­ko­ti iš­ei­ties. Gal dau­giau pa­lis, pri­si­rinks van­dens ir į šu­li­nius“, – svars­to pa­šne­ko­vė.

Vep­rių gy­ven­vie­tė­je prie van­den­tie­kio ga­lė­jo pri­si­jung­ti be­ne vi­si, ku­rie no­rė­jo. Dau­gu­ma ir pri­si­jun­gė, ta­čiau tie, ku­rie li­ko „iš­ti­ki­mi“ šu­li­niams, pra­si­ta­ria jau­čian­tys van­dens trū­ku­mą.

Ap­si­gal­vo­ju­siems vep­riš­kiams ji pa­ta­ria pa­si­tar­ti su kai­my­nais ir jei at­si­ras bent ko­kie pen­ki no­rin­tie­ji, ji jų raš­tiš­ką pa­gei­da­vi­mą per­duos UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“.

Apie šią pro­ble­mą pa­sa­ko­jo ir Tau­jė­nų se­niū­nė El­vy­ra Tu­lu­šie­nė. Ji ap­gai­les­tau­ja, kad se­niū­ni­ja ne­tu­ri ga­li­my­bės ap­rū­pin­ti gy­ven­to­jų van­de­niu.

„Ži­nau, jog žmo­nės per­ka van­de­nį, cis­ter­nom ve­ža ir pi­la į šu­li­nius. Aiš­ku, kad bran­gus ma­lo­nu­mas, ta­čiau ten, kur nė­ra van­den­tie­kio ar grę­ži­nio, šio­kia to­kia iš­ei­tis“, – sa­ko pa­šne­ko­vė.

Pa­bais­ko se­niū­nas Ge­di­mi­nas La­pu­kas sa­ko, kad di­džiau­sio­se se­niū­ni­jos gy­ven­vie­tė­se – Pa­bais­ke, Dau­man­tiš­ky­je, Ant­akal­ny­je – su šia pro­ble­ma ne­su­si­du­ria­ma. Mat jų gy­ven­to­jai tu­ri van­den­tie­kį.

Ta­čiau pa­sa­ko­jo gir­dė­jęs, jog van­dens pri­sti­go tu­rin­tie­ji tven­ki­nius: „Van­dens ly­gis juo­se taip nu­kri­to, kad iš­ki­lo grės­mė ten gy­ve­nan­čioms žu­vims. Se­niū­ni­jos pa­gal­bos žmo­nės ne­pra­šė – pa­tys ve­žė­si gal iš upe­lių ar eže­ro.“

Pro­ble­ma ga­li net pa­ašt­rė­ti

Lie­tu­vos hid­ro­me­te­o­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Jus­ti­nas Kil­pys sa­ko, kad ši pro­ble­ma, kuo­met ne tik nu­se­ko upės, eže­rai ar tven­ki­niai, bet ir grun­ti­niai van­de­nys, bū­din­ga di­džia­jai ša­lies da­liai.

Jis iš­var­di­jo dvi šio reiš­ki­nio prie­žas­tis. Vie­na iš jų – ke­le­tą me­tų pa­ste­bi­ma šil­tė­jan­čių žie­mų ten­den­ci­ja.

„Kad ir pra­ei­tą žie­mą – snie­go bu­vo ne­daug, upės, eže­rai ne­pa­si­pil­dė. O tuo pa­čiu dau­ge­ly­je ra­jo­nų nu­kri­to ir grun­ti­niai van­de­nys“, – sa­ko J. Kil­pys.

Ki­ta prie­žas­tis – la­bai karš­ta ir sau­sa va­sa­ra. Kai ku­riuo­se ra­jo­nuo­se kri­tu­lių trū­ku­mas su­kė­lė pa­da­ri­nius, ku­rie ati­ti­ko net sti­chi­nės saus­ros kri­te­ri­jus.

Nors Uk­mer­gė­je sti­chi­nė saus­ra ir ne­bu­vo pa­skelb­ta, ta­čiau van­dens trū­ku­mas mū­sų ra­jo­ne aki­vaiz­dus.

Kli­ma­to­lo­gai prog­no­zuo­ja, kad ir ši žie­ma bus šil­ta.

Ko­kie bū­tų pa­da­ri­niai?

„Jei pra­ei­tos žie­mos si­tu­a­ci­ja pa­si­kar­to­tų, tai reikš­tų, kad pro­ble­ma dėl van­dens trū­ku­mo tę­sia­si. O kuo il­giau ji tę­sis, tuo la­biau gi­lės“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Kli­ma­to kai­ta, apie ku­rią daž­niau­siai kal­ba­ma kaip apie glo­ba­li­nę ir tuo pa­čiu to­li­mą nuo mū­sų, pas­ta­ruo­ju me­tu la­bai aiš­kiai pa­si­reiš­kia vie­ti­nia­me re­gio­ne.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar pritariame streikuojantiems mokytojams?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų