Į redakciją moteris paskambino, kad padėkotų jos vyru šiuo metu besirūpinančioms Ukmergės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus darbuotojoms. Už tai, kad šį darbą dirba be galo atsakingai ir profesionaliai.

„Noriu padėkoti ne tik savo, bet ir mūsų visų keturių moterų vardu“, –  sakė ponia Danutė.

Šiame gyvenimo etape likimas ją suvedė su keliomis savo sutuoktinius toje pačioje palatoje prižiūrinčiomis moterimis. Visos keturios kasdien lanko juos, maitina, masažuoja, varto, bendrauja.

„Mano vyrui – smegenų dimensija, jis guli ant patalo, pats nepasijudina. Jau šešeri su puse metų. Ilgai pati rūpinaus, bijojau „slaugos“, bet dabar esu labai patenkinta“, – pasakojo moteris. Sakė, kad vyrui teko gydytis ir kitur –  turėjusi karčios patirties, dėl to ir ta baimė buvusi.

Pripratusi pati rūpintis savo žmogumi – vartyti, keisti sauskelnes, apiplauti, dabar Danutė negali atsistebėti, kad taip rūpestingai jį prižiūri ir svetimos rankos...

Moteris kasdien stebi, koks sunkus, atsidavimo, kantrybės reikalaujantis slaugytojų ir jų padėjėjų darbas.

Šiame skyriuje Danutės vyras nemokamai galės būti gydomas dar kurį laiką. Kaip toliau – dar negalvoja.

Moteris sako pastebinti: tik į vyrų palatas dažnai suka lankytojos. Kaip štai ir jos – nelaimės suvestos likimo draugės. Ir ligoninės darbuotojos joms pritaria – jei sunkiai suserga moteris – didžiulė retenybė, kad ją slaugytų sutuoktinis. Vos kelis tokius atvejus prisimena.

Ir turbūt ne tik todėl, kad vyrai iš gyvenimo pasitraukia pirmieji…