Tokių nelaimėlių yra tarp Ukmergės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus pacientų. Jų, pasak skyriaus vedėjo Valdemaro Macionio, visada padaugėja, pagerėjus orams.
„Šiltesnėmis dienomis tikrai būna paūmėjimas, ypač savaitgaliais. Pavyzdžiui, neseniai savaitgalį teko perdien traukti erkes dešimtims žmonių, grįžusių iš gamtos, paežerių, sodybų. Tačiau pasigauti erkę galima ir mieste ant žolės“, – pasakojo jis.
Anot vedėjo, kai kurie gyventojai bando patys išsitraukti kraujasiurbį, tačiau į ligoninę kreipiasi, jei nepavyksta visko pašalinti.
„Kiti atvyksta tik pasitikrinti, ar nebuvo įsisiurbusi erkė. Būna ir tokių atvejų, kad koks šapelis prilipęs, o žmogus blogai mato, nežino, kaip atrodo erkė, todėl sunerimsta“, – sakė pašnekovas.
Erkių „užpulti“ pacientai, anot jo, – nuo 3–4 metų vaikų iki 70-ies ir vyresnių senjorų. „Turėjom keletą įtarimų dėl Laimo ligos, nes buvo bėrimas. Tačiau tikslios diagnozės nežinom, nes mes tyrimų, trunkančių ne vieną dieną, nedarom. Dėl jų reikia kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako V. Macionis.
Piko dar laukiama
Duomenys apie užsikrėtusiuosius erkių platinamomis ligomis kaupiami Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ukmergės skyriuje. Jo vyriausioji specialistė Vitalija Motiejūnienė pasakojo apie užregistruotus keturis Laimo ligos atvejus. Trys iš jų pasitvirtino, dėl dar vieno atsakymo laukiama.
„Erkinio encefalito šiemet kol kas nebuvo, tačiau vasara tik prasidėjo, o susirgimų pikas būna rugpjūtį–rugsėjį“, – teigė ji.
Anot specialistės, dėl inkubacinio periodo kiekviena infekcinė liga vadinama slapta: „Ar žmogus susirgo, iš karto juk negalima sužinoti. Pavyzdžiui, Laimo ligos inkubacinis periodas – 3 savaitės, todėl jeigu užkrėsta erkė įsisiurbė birželį, paaiškės tik liepą.“
Šiemet orai, teigia ji, nėra labai palankūs lankytis miškuose, be to, dar neprasidėjo intensyvus uogų, grybų sezonas. Todėl pranešimų apie užsikrėtusius gyventojus, kaip ir pernai panašiu metu, anot specialistės, dar ne tiek gausu.
Ne tik miške
Pernai, pasakojo ji, susirgusieji sakė erkių prisigaudę Balelių, Radžiūnų, Bugenėlių miškuose, vienas ukmergiškis teigė tokią „dovanėlę“ parsivežęs iš Švedijos. Nė vienas iš jų, pasak V. Motiejūnienės, nebuvo pasiskiepijęs.
Mūsų rajone, anot medikės, mirties atvejų dėl erkių platinamo užkrato nebūta. Tačiau jų perduodamos ligos gali baigtis invalidumu: „Tai priklauso nuo amžiaus, žmogaus imuninės būklės. Taip pat ir to, kiek erkė suleidžia virusų.“
Miškas ar šabakštynai – ne vien tos vietos, kur gyvena kraujasiurbiai parazitai. „Įsisiurbti gali sode, sodyboj. Ar net vietoj – prie namų: vaikai žaidė ir rado įsisiurbusią erkę“, – apie tokius atvejus pasakojo pašnekovė.
„Pamiršta“...
Sako, jog kai kada kaltas ir aplaidumas: „Žmonės būna labai neatidūs ir nepastabūs, nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Tiesiog pamiršta, kad, pabuvus kur nors poilsiavietėje, reikia labai gerai apsižiūrėti. Būna – suserga dėl erkės, o sako nė nepastebėję, kad ji galėjo įsisiurbti...“
Pataria grįžus iš miško, nuo upės apžiūrėti kūną, nusiprausti su plaušine, drabužius išpurtyti ir išskalbti. „Jei miške būna ilgesnį laiką – keletą dienų, reikia dažniau apsižiūrėti. Pagal instrukcijas – kas 2 valandas, bet argi to kas paiso?“ – svarsto ji.
Sako, kad erkė ilgiausiai gali būti įsisiurbusi savaitę, o pasisotina per 2–3 dienas.
Sergamumas auga
Apie tai, kad mūsų šalies gyventojai išlieka didelėje rizikoje užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis, skelbia ir draudikai, gyventojams mokantys draudimo išmokas dėl erkių įsisiurbimų. Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša pernai užregistravusi net 70 proc. daugiau atvejų, kai klientai nukentėjo nuo infekcines ligas platinančių erkių. Dažniausiai jie užsikrėsdavo Laimo liga.
Ekspertų teigimu, didžiąją dalį – apie 75 proc. – erkių žalų bendrovė užfiksuoja birželio–spalio mėnesiais. Erkės paprastai nubunda pavasarį, kai vidutinė temperatūra pasiekia 7 laipsnių šilumos ribą. Tačiau sergamumas šokteli kiek vėliau, nuo gegužės–birželio, kai orai labiau įšyla ir gyventojai daug laiko leidžia gamtoje.
Erkių sukeltų ligų atvejų pikas pasiekiamas vasaros pabaigoje ir rudens pirmoje pusėje. Tiesa, dėl klimato pokyčių erkės tampa pavojingos vis ilgesnį laikotarpį. Būna atvejų, kai dėl vėlyvą rudenį įsisiurbusių erkių žmonės į gydytojus kreipiasi ir žiemą.
Lietuva laikoma endemine šalimi, kurioje erkių pernešamos ligos itin dažnos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruoti 633 erkinio encefalito atvejai – beveik dukart daugiau nei 2015-aisiais (336 atvejai). Kasmet nuo erkinio encefalito miršta 1–2 užsikrėtusieji. Daugiau pernai šalyje užregistruota ir Laimo ligos atvejų – 2915 (2015 m. sirgusiųjų skaičius buvo 2252).
Pernai sergamumas minėtomis ligomis augo ne tik Lietuvoje, bet ir kituose Europos regionuose.
