Per šv. Velykas – ir šimto metų jubiliejus

Autorius Vaidotė Šantarienė
Per šv. Velykas – ir šimto metų jubiliejus / Visos keturių kartų moterys: šimtametė Ona su savo dukra

Pabaisko seniūnijoje Varinės kaime gyvenančiai Onai Božienei antroji Velykų diena buvo kaip niekad ypatinga. 2017 metų balandžio 17-oji – jos 100 metų jubiliejaus diena.

Garbingos sukakties sulaukusi O. Božienė – iš keturių vaikų šeimos. Moteris kilusi nuo Širvintų, tačiau jau dešimtmetį gyvena Varinėje prižiūrima dukros Aldonos Lenčickienės jos namuose.

Dukra pasakoja, kad mamos gyvenimas nebuvo lengvas. Ji – našlaitė: nuo ketverių liko be tėvelių. A. Lenčickienė sako, jog niekas tiksliai taip ir neatsimena, kas nutiko jos seneliams Genoefai ir Dominykui. Oną Pimpytę įsivaikino teta – mamos sesuo.

Mama, pasakojo ponia Aldona, nuo mažumės sunkiai dirbo: „Ji ir piemenavo – ganė, ir arė. Kai jau buvo susituokusi, abu su mūsų tėvuku Alekniškio kolūky dirbo – laukininkystėj. Tėvukas kelerius metus – dar ir fermoje.“

Su vyru Alfonsu ilgaamžė išgyveno net 70 metų. Tėvukas, pasakojo dukra, kilęs nuo Kernavės, jis – irgi ilgaamžis. Mirė prieš ketverius metus, pradėjęs 100-uosius savo gyvenimo metus… Jo ir Onos šeimoje užaugo trys vaikai – dukra Aldona ir du sūnūs. Pasak Aldonos, vienas iš brolių, Petras, ir šiandien gyvena Širvintų rajone. Penkiasdešimties sulaukęs Jonas neišgyveno po staiga patirto insulto…

Pačios Aldonos šeimoje užauginti du vaikai. Dukra įsikūrė Šiauliuose, sūnus gyvena Norvegijoje.

Artimieji įsitikinę, jog senolės ilgaamžiškumo paslaptis – sunkus darbas. Tiesa, jis paliko žymių močiutės sveikatoje. Ji jau kelerius metus nevaikšto, prastai mato, girdi, kamuoja kitos sveikatos bėdos.

Tačiau, šypsosi artimieji, per šventas Velykas nuotaika buvo puiki, kiaušinių senolė noriai valgė. O per neeilinį jubiliejų šimtametė ir stipresnio gėrimo gurkšnelį paragavo.

„Šiaip pageidauja mėsos, vis prašo – duok riebesnės… Tačiau maistą dabar reikia labai žiūrėti, – sako dukra. – Ir vaistukai reikalingi, kai labai nemiega. Bet stipresnių vengiam, nes tada mama būna kaip vieno kaulo – visai nepajuda. Nebent negalavimai labai sugriebia…“

Prisimena – mama daug ką mokėjo ir mėgo: „Megzdavo, ausdavo, verpdavo – kaip mums, vaikams, būdavo smagu žiūrėt, kaip ten viskas sukas! Skaityti taip ir neišmoko, užtat grybauti, uogauti vis eidavo, konservuodavo gėrybes. Labai mėgo žoleles. Kai tik nuvažiuoji pas ją į namus – visada rasi arbatinuke užplikytų sidabražolių, medetkų, kitų vaistažolių. Pati iš miško visko parsinešdavo, o kai nueit nebegalėjo, ruošdavo iš to, ką prie namų turėjo.“

Moteris džiaugiasi prižiūrinti, slauganti savo ilgaamžę mamą, kol dar pati galinti. Mat sveikata per daug nedžiugina. Jai, pasakojo, eina septyniasdešimti, vyrui Mykolui – septyniasdešimt penkti metai. Šiuose namuose sutuoktinių prižiūrimas gyveno ir Aldonos tėvukas.

Iškart po Velykų pasveikinti O. Božienę 100-ojo jubiliejaus proga čia atvyko rajono savivaldybės, Pabaisko seniūnijos vadovai. Šimtametei įteikta gėlių, padovanota antklodė. Šia proga savivaldybė taip pat skyrė jubiliatei 110 eurų vienkartinę išmoką. „Dar ir kaimynių šiandien laukiam – susirinks visos gatvės moterys pasveikinti, pasibūti“, – antradienio rytą išlydėdama neeilinius svečius, šypsojosi ponia Aldona.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *