Ukmergiškiai – prasmingoje išvykoje pajūryje

Išvykos dalyviai. Išvykos dalyviai.

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ delegacija neseniai viešėjo Palangoje, kur dalyvavo bendrame renginyje kartu su Palangos ir Telšių senjorais.

Atrodo, kad Palangą puikiai pažįstame, bet ar žinome jos istoriją? Kelionės metu ją trumpai ir aptarėme.

Žemaičiai miestą vadina Palonga. Manoma, kad šioje teritorijoje žmonės gyveno dar prieš mūsų erą. Tačiau pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. danams užėmus kuršių Palangos pilį. 1253 m. Palanga paminėta Livonijos ordino kronikoje.

Palangos apylinkių gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, kurį kaip ir kailius, medų mainydavo į pirklių atvežtas prekes. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas. Ne kartą ji pulta danų ir švedų, Livonijos ir Kryžiuočių ordinų. 1435 m. pagal Brastos sutartį buvo priskirta LDK.

Visi esame girdėję, kad Trakų, vėliau LDK, kunigaikštis Kęstutis iš Palangos išsigabeno vaidilutę Birutę, kuri tapo jo žmona ir Vytauto motina. Tai įvyko 1343 m.

Dokumentai rodo, kad 1540 m. Palangoje jau stovėjo bažnyčia. Medinės bažnyčios ne kartą sudegintos. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia statyta 1897–1907 m. Jos bokšto laiptais galima pakilti į 21 metro aukščio apžvalgos aikštelę ir pasigėrėti miesto ir pajūrio vaizdais.

Viena iš seniausių tradicijų kurorte – saulės palydos į jūrą. Jų istorija prasidėjo, kai anglai iš Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos gavo teisę plėsti Palangos uostą ir 1589 m. pastatė tiltą į jūrą, įrengė akmeninį molą, pagilino jūros dugną laivybai. Tiltas keitė vietą, buvo griaunamas vėtrų. Dabartinis tiltas, statytas 1998 m., yra 470 m ilgio.

1824 m. Palangą iš generolo Ksavero Neselovskio už 177 171 sidabro rublį nusipirko caro armijos pulkininkas grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius. Grafai Tiškevičiai valdė Palangą 116 metų.

Jų nuopelnams reikėtų priskirti čia sukurtą dvaro ansamblį su parku, Birutės kalno koplyčią, Palangos progimnaziją bei naujosios bažnyčios statybos rėmimą. Nuo Mykolo Tiškevičiaus laikų Palanga pradėjo garsėti kaip kurortas prie Baltijos jūros.

Tačiau kažkada Palanga priklausė Latvijai. Jai priklausė Kuršo gubernija, prie kurios 1819 metais priskirta ir Palangos sritis, o Lietuva buvo atskirta nuo jūros.

Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 m. buvo imamasi visų diplomatinių derybų, kad Palangą Latvija grąžintų. Tik 1921 m. kovo 30 d. ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai. Tai – škotų diplomato Džeimso Jango Simpsono vadovaujamos komisijos nuopelnas. Jo vardu mieste yra pavadinta gatvė.

J. Basanavičiaus gatvė anksčiau vadinta Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.

Palangos savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai. Palangoje gyvena per 15 tūkst. gyventojų.

***

Laikas važiuojant link pajūrio neprailgo. Kryžkalnyje išlipom aplankyti Kryžkalnio memorialą. Idėją jo statybai pateikė mūsų kraštietis kunigas, Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyvis Alfonsas Svarinskas. Siūlė jį skirti Kęstučio apygardos partizanams, kurių gretose pats kovojo.

Paminklas pradėtas statyti 2007 m., atidengtas šiemet. Pakilome laiptais į kalvą iki koplyčios. Šalia yra dešimt plokščių su iškaltomis 1 137 partizanų pavardėmis ir slapyvardžiais. Viduje yra kunigo A. Svarinsko skulptūra, koplyčioje esančiais varpais gali skambinti lankytojai.

Atvykę į Palangą susiradome „Pušyno“ poilsio namus, kurių salėje vyks planuotas renginys.

Į Lietuvos pensininkų sąjungos Palangos miesto bendrijos „Bočiai“ organizuotą draugystės vakarą „Ruduo – turtingas ir prasmingas metas“ taip pat atvyko ilgamečiai mūsų draugai iš Telšių.

Visus pasveikino Palangos bendrijos pirmininko pavaduotoja Judita Aleksandravičienė. Kalbėjo klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė, Telšių bendrijos pirmininkas Kajatonas Šliogeris, eiles skaitė palangiškė Janina Vambutienė, vyko saviveiklininkų koncertas.

Klubui „Viltis“ atstovavo Ukmergės kultūros centro „Bočių“ moterų vokalinis ansamblis „Lyra“, akomponavo Aurelijus Pampucha, vedančioji Janė Juzėnienė. Dainas paįvairino šokių kolektyvas „Radasta“, dainavo Marija Krupoviesienė ir A. Pampucha. Koncertavo Valmantas Naraškevičius.

Dalyvaudami šiame renginyje pradėjome vykdyti Ukmergės savivaldybės remiamą kultūrinės pažintinės veiklos projektą „Kultūrinės įvairovės mainai“. Palangos senjorai – mūsų projekto vykdymo partneriai.

Janina BADOKIENĖ

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar tikitės, kad Ukmergės kalėdiniai papuošimai šiemet maloniai nustebins?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų