Praėjo pusė metų nuo tada, kai Ukmergės rajono savivaldybė priėmė sprendimą rajone įkurti gyvūnų kapines, tačiau projektas į priekį dar nepasistūmėjo, nes užstrigo dokumentų derinimas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
Apie tai, kad ukmergiškiams gyvūnų kapinės labai reikalingos, priminė mūsų skaitytoja Milda.
Paskambinusi į redakciją moteris pasakojo girdėjusi, kad rajono politikai prieš kurį laiką priėmė sprendimą steigti kapines rajone. Parinko sklypą Lyduokių seniūnijoje, tačiau viskas ties tuo ir sustojo.
Milda pasakojo, jog praradus augintinį susidūrė su problema. Kadangi gyvena bute, savo sklypo neturi, artimoje aplinkoje nėra nei giminaičių, nei draugų, kurie turėtų sodybas ar vienkiemius, augintinį teko vežti laidoti į gyvūnų kapines Jonavoje.
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė informavo, kad 0,9 ha sklypas gyvūnų kapinėms yra formuojamas Jogvilų kaime, tačiau užstrigo derinimas su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.
„Šiuo metu yra derinamasi su Sveikatos centru, rengiame paaiškinimus, kad neprieštarautų sklypo įregistravimui. Gal pavyks suderinti. Suformavus sklypą bus galima įrenginėti reikalingą infrastruktūrą“, – sakė direktorė.
Kitos institucijos – Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, AB „Via Lietuva“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ inžineriniai tinklai, Vilniaus regionas, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinė miškų tarnyba – pritaria.
Pasiteiravome, ko gi trūksta, kad derinimas užtruko. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė atsakė, kad šių metų vasario 28 d. per žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą buvo gautas derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas Lyduokių seniūnijoje, Jogvilų kaime, kuriuo formuojami du valstybinės žemės sklypai.
Pirmojo sklypo naudojimo būdas numatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nurodyta, kad sklypas formuojamas žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės įrengimui. Antrasis sklypas – bendro naudojimo teritorijos. Nurodyta, kad jis formuojamas gyvūnėlių kapinėms ir jų infrastruktūrai įrengti.
Kovo 7 d. minėtam projektui buvo pateiktos pastabos dėl nepateiktos informacijos apie gyvūnų laidojimo vietai nustatomą 100 metrų komunalinių objektų sanitarinę apsaugos zoną. taip pat pastabos dėl atstumo nuo artimiausių planuojamų gyvūnų palaidojimo vietų iki gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų, apie projektuojamoje žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje planuojamos veiklos pobūdį bei naudojamus įrenginius. Pateikti ir trūkumai dėl nepateiktos pakankamos informacijos apie sklypuose planuojamos vykdyti ūkinės veiklos oro taršos, triukšmo ir kvapų poveikį artimiausiai gyvenamajai bei visuomeninei aplinkai ir patalpoms.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės informavimo specialistė priminė, kad vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu gyvūnų laidojimo vietoms (kapinėms) nustatoma sanitarinė apsaugos zona – 100 m.
Belieka laukti, kol Savivaldybė pateiks trūkstamą informaciją ir projektas bus suderintas.
Ukmergės rajone yra registruota daugiau kaip 4 000 augintinių – kačių, šunų ir šeškų. Lig šiol augintinius žmonės laidoja savo privačiuose sklypuose, rizikuodami gauti baudą užkasa miškuose ar pamiškėse, kremuoja ar net išmeta į atliekų konteinerius.
Pernai rugsėjo mėnesio Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo nutarta rajone įkurti gyvūnų augintinių kapines. Taip pat buvo patvirtintos Gyvūnų augintinių kapinių priežiūros organizavimo tvarkos taisyklės. Jose įrašyta nuostata, kad Savivaldybės įsteigtose kapinėse laidoti savo augintinius galės tik rajono gyventojai. Kapinių steigimui planuojama naudoti savivaldybės biudžeto lėšas.
===
Apie mylimų gyvūnų mirtį keičia požiūrį net ir kalbininkai.
Mūsų senoliai buvo linkę skirti žodžius, tinkamus kalbant apie žmones ir apie gyvulius. Veiksmažodis „mirti“ buvo vartojamas kalbant apie žmones ir… bites. Apie gyvulius sakyta: „gaišti“, „dvėsti“, „stipti“, „kristi“.
Bet mūsų mylimi augintiniai dažnai yra tapę šeimos nariais, todėl veiksmažodis „mirti“ vis dažnesnis ir šiame kontekste.
Tokia vartosena jau įsigalėjusi, ji atspindėta ir „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“, tą pripažino ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Po žurnalistų kreipimosi, ji patvirtino, kad nuo šiol mirti gali ne tik bitės, bet ir mylimi augintiniai.
