Inžinerinių sprendimų tvarios aplinkos kūrimui reikia jau dabar – po kelerių metų gali būti per vėlu

Autorius Ukmergės žinios
Inžinerinių sprendimų tvarios aplinkos kūrimui reikia jau dabar – po kelerių metų gali būti per vėlu /

Politikai, visuomenės nariai, verslo atstovai vis garsiau kalba apie pasaulyje kylančius aplinkosaugos iššūkius – klimato kaitą, aplinkos būklės prastėjimą, didėjantį vartojimą, gamtinių išteklių trūkumą.

Pastarieji suvokia ir konstatuoja, kad tai neigiamai veikia ne tik pasaulio ekonomiką, bet ir žmonių sveikatą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) novatorė, Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė atkreipia dėmesį, kad aplinkos problemos jau seniai peržengė šalies ar regiono sienas ir tapo globaliomis, o aplinkosauginių aspektų įtraukimas į kasdieninę veiklą – aktualus kiekvienai įmonei ar organizacijai, siekiant tvaraus vystymosi tikslų.  

„Būtina skatinti inovacijas ir technologinę pažangą, naujų inžinerinių sprendimų paiešką. Klimato kaitos valdymo, gamtinių išteklių išsaugojimo, aplinkosauginių technologijų kūrimo ir diegimo  procesuose sprendimų reikia čia ir dabar. Kai kalbame, kad reikalingos ateities specialybės, aplinkos apsaugos inžinerijos sprendimai reikalingi ir būtini dabar“, – sako A. Zigmontienė.  

Tvariai aplinkai kurti reikalingas optimalus energijos vartojimas 

Pastatų energetikos katedros vedėjo doc. dr. Artur Rogoža teigimu, pastatai – vieni didžiausių energijos vartotojų, o energijos gamyba bene labiausiai teršia aplinką ir turi didelės reikšmės klimato kaitai. Būtent todėl ateities pastatas turi būti energetiškai efektyvus, palankus sveikatai, patogus, ilgaamžis, ekonomiškas, protingai vartojantis gamtos išteklius per visas savo gyvavimo ciklo fazes. Energijos reikia kasdieniams vartotojo poreikiams, patogumui ir gerai savijautai patalpose užtikrinti, todėl pastatų energetika – viena aktualiausių pastarųjų metų temų ir viena perspektyviausių inžinerijos specialybių. Vertinant energetikos sektoriaus veiklų plėtros perspektyvas, energijos vartojimo efektyvumui keliamus uždavinius aprūpinimo energija bei patalpų mikroklimato srityje, energijos inžinerijos aukštojo išsilavinimo specialistų skaičius Lietuvoje turėtų sparčiai augti. Prognozuojama, kad Europos Sąjungoje (ES) vien atsinaujinančios energetikos sektoriuje nuo esamo 1,5 mln. darbo vietų skaičiaus iki 2030 m. jis turėtų padidėti dar 1,2 mln. – apie 80 proc.

 „Pastatų energetikos studijų programa, priklausanti energijos inžinerijos studijų krypčiai, apima energijos gamybą, perdavimą ir naudojimą – nuo atsinaujinančiosios energijos išteklių panaudojimo, išmanaus energijos tiekimo ir paskirstymo iki patalpų oro kondicionavimo, sukuriant jose gerą mikroklimatą. Ši itin plati studijų programa studijuojančius supažindina su milžinišku energetikos sektoriumi, kuriam priklauso ir energijos šaltiniai (transformatoriai), ir energijos tiekimo tinklai, ir pastatų inžinerinės sistemos. Studijuojant įgyjama žinių ir gebėjimų, kaip projektuoti darnias pastatų aprūpinimo energija sistemas, jas įrengti, prižiūrėti, analizuoti ir vertinti – nuo energijos šaltinio iki vartotojo, atsižvelgiant į šio poreikius, poveikį aplinkai ir galimybes sutaupyti“, – apie studijų programą pasakoja katedros vedėjas. 

Geodezijos specialistai prisideda prie miestų plėtros  

Anot Geodezijos ir kadastro katedros vedėjos prof. dr. Jūratės Sužiedelytės Visockienės, tarptautinių organizacijų ir Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos (LGMS) atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos bei kitų šalių rinkoms itin stinga kvalifikuotų matininkų, geodezijos, geomatikos, geografinių informacinių sistemų (GIS) profesinės veiklos sričių specialistų, kurie pasitelkdami pažangias technologijas gebėtų rinkti, apdoroti, analizuoti, pateikti erdvinius duomenis įvairių sričių įmonėms. Įvairios paskirties erdvinių duomenų rinkiniai reikalingi svarbiems sprendimams priimti ar procesams modeliuoti. Tobulėjant technologijoms, šiuos procesus suprantančių ir valdančių specialistų poreikis nuolat auga. Geodezijos ir geoinformatikos, Geodezijos ir kartografijos, Inovatyvių sprendimų geomatikoje universitetinių studijų programų paruošti specialistai, analizuodami probleminius klausimus, geba taikyti naujausias geodezijos, geomatikos, kartografijos, objektų modeliavimo ir kitas žinias įvairiems procesams stebėti. 

Studijuojant dėmesys skiriamas besikeičiančioms geodezijos, geomatikos technologijoms, šiuolaikiniams nuotolinių tyrimų metodams, objektų projektavimui, modeliavimui ir sisteminimui skaitmenizuoti, GIS taikymui įvairiose srityse. Studentai studijų metu skatinami suvokti ir analizuoti, kaip atskiros geomatikos sritys veikia vienos kitas, priimti geriausius sprendimus renkant ir modeliuojant duomenų informaciją, ieškoti pažangių būdų sudėtingoms problemoms spręsti. GIS pritaikymą bei aktualumą patvirtina ir studijų programų socialiniai partneriai. 

„Pasitelkiant geodezininkų duomenis galima atlikti įvairias analizes, skaičiavimus, palyginimus, pagrindžiant vienus ar kitus sprendimus. Pavyzdžiui – optimizuoti naujų pastatų, vandens išteklių išdėstymą, nustatyti privalomus pokyčius oro ir triukšmo taršos mažinimui. Jau dabar sukurtų GIS žemėlapių pagalba galima stebėti miesto plėtrą, vykdomus nekilnojamo turto, viešųjų erdvių ir kitus projektus. Be to, programos leidžia rinkti ir analizuoti tokius aplinkos duomenis kaip oro, triukšmo, saulės spinduliuotės lygis ir vertinti gyventojų aplinkos gyvenimo lygį“, – teigia J. Sužiedelytė Visockienė. 

Artimiausiu dešimtmečiu sparčiausiai augs aplinkos apsaugos specialistų poreikis

Pasak A. Zigmontienės, visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriant aplinkos tvarumui ir būtinybei spręsti aplinkosaugos iššūkius, aplinkos apsaugos inžinerijos specialistai užima svarbią nišą darbo rinkoje. Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) darbo statistikos duomenys rodo, kad aplinkos apsaugos specialistų paklausa iki 2030 m. augs apie 10 proc. ir šis augimas bus spartesnis, palyginti su kitų profesijų vidurkiu. Šios srities specialistai gali padėti įmonėms ir organizacijoms įgyvendinti aplinkosaugos praktiką, kuri sumažina energijos ir išteklių suvartojimą, atliekų susidarymą ir skatina perdirbimą bei antrinių išteklių naudojimą. Jie taip pat gali sukurti naujoviškas ir veiksmingas gamybos technologijas, kuriomis siekiama sumažinti poveikį aplinkai ir prisidėti prie ilgalaikio tvarumo. 

Jau dabar pasaulinė ekologinės pramonės rinka generuoja apie 1,15 trln. Eur apyvartos per metus, ji kasmet auga. Šioje srityje auga dirbančiųjų skaičius – didėja ir specialistų, gebančių dirbti aplinkosaugos sektoriuje, poreikis. Ypatingai svarbus perėjimas prie gamtą tausojančios ekonomikos (angl. Low Carbon Economy) jau dabar didina kvalifikuotų aplinkos apsaugos specialistų poreikį vandens, atliekų tvarkymo, energetikos, statybos, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, todėl aplinkos apsaugos inžinerijos specialistai turi didžiulę paklausą darbo rinkoje.

„Tvarioje aplinkoje turi būti užtikrinta pusiausvyra tarp natūralios aplinkos ir žmogaus veiklos. Augantys miestai ir žmogaus ūkinė veikla neišvengiamai veikia mus supančią aplinką, tačiau šio poveikio rizika ir žala gali bei turi būti sumažintos. Aplinkos apsaugos inžinerijos studijų programoje mokomasi priimti ir diegti sprendimus, kurių rezultatas – mažesnis žalingų emisijų lygis ir neigiamas poveikis aplinkai, efektyviai veikianti atliekų tvarkymo sistema, fizinės taršos mažinimas, vandens ruošimas ir nuotekų tvarkymas. Šioje studijų programoje supažindinama su visomis ekosistemomis, tvarių technologijų kūrimo ir diegimo principais, mokomasi, kaip nustatyti ir įvertinti  pramonės, energetikos ar kito ekonominio sektoriaus  objektų daromą poveikį aplinkai“, – pasakoja A. Zigmontienė. 

Aplinkos apsaugos inžinieriai, anot jos, yra svarbūs siekiant tvaraus vystymosi tikslų, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus, ieškant sprendimų, kaip sumažinti atliekų kiekius, skatinti jų perdirbimą bei antrinį išteklių naudojimą. Studijuojant šioje programoje įgyjama įgūdžių ir gebėjimų, kaip projektuoti ir pritaikyti veiksmingas technologijas, inžinerinius sprendimus, kuriant tvarią aplinką. 

Docentei antrina ir Kelių katedros vedėjas doc. dr. Viktoras Vorobjovas. Pasak jo, transporto sektoriui priskiriama apie 24 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, iš kurių 74 proc. priskiriami keliuose važiuojančiam lengvajam ir sunkiajam transportui. Be tiesiogiai eksploatuojant transporto priemones išmetamų CO2 kiekių, kelių infrastruktūroje, įtraukiant medžiagų gamybą, transportavimą, kelių statybą, priežiūrą ir medžiagų perdirbimą, emisijos sudaro 5–25 proc. viso transporto sektoriaus išmetamo CO2 kiekio. Kelių inžinerija apjungia kelio ir aplinkos, kelio ir žmogaus bei žmogaus ir aplinkos ryšius. Todėl kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijos siūlomos tiems, kurie domisi šiuolaikinėmis, aplinkai draugiškomis bei saugiomis žmogui kelių ir geležinkelių susisiekimo infrastruktūros technologijomis. Taip pat – norintiems aktyviai dalyvauti modernizuojant susisiekimo infrastruktūrą pagal išaugusius išmaniųjų miestų, transporto priemonių ir ES politikos poreikius.

Susisiekimo statinių saugumui ir patikimumui – aplinkai draugiškos ir saugios technologijos

V.Vorobjovo teigimu, kiekvienas žmogus per dieną vidutiniškai atlieka 3 keliones. Automobiliu, viešuoju transportu, traukiniu, dviračiu ar pėsčiomis – kiekvienai kelionei reikalinga infrastruktūra, kurią žmonės, baigę Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos studijų programą, planuoja, projektuoja, stato ir prižiūri. 

„Lietuvoje turime išvystytą puikų kelių, gatvių ir geležinkelio kelių tinklą, sudarytą iš 84 893 km ilgio kelių ir gatvių, 2 346 km ilgio geležinkelio kelių bei 1 528 tiltų ir viadukų, todėl svarbu užtikrinti, kad šie susisiekimo statiniai būtų patogūs bei saugūs – naujai kuriamos jungtys atitiktų šiandieninius ir ateities poreikius, būtų kuriamos šiuolaikinėmis, aplinkai draugiškomis bei saugiomis žmogui, technologijomis. Tam reikalingi specialistai, kurie turėtų žinių apie susisiekimo statinių, kelių, gatvių, geležinkelių ir miestų planavimą, projektavimą, statybą, priežiūrą ir valdymą“, – pasakoja docentas V. Vorobjovas. 

Pastaraisiais metais verslas patiria didžiulį kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos srities specialistų stygių, todėl įmonės kasmet vis daugiau investuoja į šių specialistų ruošimą, kviečia atlikti praktiką jau nuo pirmojo kurso, siūlo stipendijas ir kt. 

Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerijos srities specialybė apipinta daugelio mitų. Tačiau tiesa ta, kad įmonės darbo procesuose naudoja vis mažiau rankinio darbo, pasitelkia vis daugiau išmaniųjų technologijų, automatizuotų sistemų, diegia aplinkosaugines sistemas CO2 kiekiams mažinti, taiko modeliavimą ir pan. Būtent dėl to kelių inžinerija nėra tik kelių projektavimas ir statyba, tai ir tyrimai, priežiūra bei planavimas tvariam ir efektyviam statinio gyvavimo ciklui užtikrinti.

Šiuo metu vyksta Bendrasis priėmimas į bakalauro ir vientisąsias studijas, kurio metu registruojami prašymai, laikomi stojamieji egzaminai ir kt.

Daugiau informacijos apie galimybes studijuoti VILNIUS TECH galima rasti čia.

Daugiau informacijos apie Aplinkos inžinerijos fakulteto siūlomas studijų programas stojantiesiems galima rasti čia.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *