Prieš beveik tris savaites praūžusios vėtros padarinius šalies miškininkai sutvarkys dar negreitai. Įvertinus situacijos rimtumą, valstybinių miškų urėdijoms duotas terminas – vėjovartas sutvarkyti iki lapkričio vidurio. Dabar – pats grybavimo sezonas, tad žmonės raginami būti ypač atidūs – miškuose pilna ne tik nuvirtusių, bet ir pavojingai pakibusių medžių.
Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regiono padalinio vadovas Virginijus Šalčiūnas sako, kad įvairūs gamtos reiškiniai žalos miškams padarydavo ir anksčiau, tačiau vėjas taip smarkiai mūsų miškus buvo nuniokojęs jau labai seniai.
Praėjus kelioms savaitėms nuo praūžusios vėtros Ukmergės padalinys preliminariai įvertino, kad 25-iuose hektaruose dėl daugybės vėjovartų teks atlikti plynus kirtimus. Tokiame plote sveikų medžių beveik visai nelikę.
Pasak vadovo, Ukmergės padalinyje didesni nei dabar nuostoliai dėl vėjo buvo gal tik 1999-ais metais, praūžus uraganui Anatolijui. 2003-iaisiais siautėjo uraganas Ervinas, bet Ukmergėje jis tiek daug nuostolių nepridarė.
Pasak V. Šalčiūno, visos Lietuvos mastu miškams didžiausių nuostolių dėl vėjo buvo padaryta 2010-ais metais.
Žala – ne tik dėl vėjo
Didelių žalų miškams pridaro ne tik vėjai, bet ir kiti gamtos reiškiniai. Ukmergės padalinio miškams labai skausmingi buvo 2004-ieji, kai medžiai žiemą lūžo nuo sniego apdrabos. Įsimintina dėl patirtų nuostolių buvo ir 2021-ų metų žiema, kai tris paras snigo ir tokių meteorologinių sąlygų neatlaikė nemažai pušynų.
Vadovas pasakojo, kad po neseniai siautusios ir didelių nuostolių pridariusios vėtros pirmoji užduotis buvo įsivertinti nuostolius. Tai atliko pasitelkę dronus ir apvažiuodami miškus. Tiesa, pirmiausia dar teko atlaisvinti kelius. Kiek medžių buvo užvirtę ant kelių neskaičiuota, bet žinoma, koks yra pačių kelių ilgis. Miškininkai skaičiuoja, kad miško kelių ir keliukų Ukmergės padalinyje tinklas – apie 700 kilometrų.
Vienas skubiausių darbų po audros – atkurti susisiekimą miško keliais. Ant važiuojamosios dalies nuvirtę medžiai ne tik ribojo eismą, bet ir apsunkino specialiųjų tarnybų galimybes pasiekti atokesnėse vietovėse esančius gyventojus.
Tvarkant audros nuniokotus medynus, pirmenybė teikiama eglynams bei nuvirtusių eglių išgabenimui iš miško. Pažeistos ir nusilpusios eglės sudaro palankias sąlygas daugintis ir plisti vieniems pavojingiausių eglynų kenkėjų – žievėgraužiams tipografams.
Lankytis miškuose pavojinga
Valstybinių miškų urėdija įspėja: nors šiuo metu – pats grybavimo sezonas, gyventojai raginami vengti audros paveiktų miško teritorijų. Einant per mišką svarbu stebėti ne tik paklotę, bet ir aplink esančius medžius – jų lajose gali būti pakibusių nulaužtų šakų, o įskilę ar pavojingai pasvirę medžiai gali netikėtai nuvirsti. Atsargumo priemonių reikėtų laikytis tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose.
Prieš vykstant grybauti ar uogauti rekomenduojama pasidomėti orų prognozėmis, o miške vengti audros stipriai pažeistų vietų. Stiprėjant vėjui, artėjant audrai, reikėtų nelaukti ir kuo greičiau pasitraukti iš miško į saugią vietą.
Išgabens ne viską
V. Šalčiūnas akcentuoja, kad visų pavojingai pavirtusių medžių miškininkai tikrai nesutvarkys, yra vietų, kur tiesiog neįmanoma patekti. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atlikdami plynus kirtimus biržėse paprastai palieka 10 ar 20 medžių. Kai kam kyla klausimas – kodėl, kam to reikia? Miškininkas paaiškina, kad šie medžiai palikti bioįvairovės tikslams. Nemaža dalis tokių pavienių medžių dabar yra išversta. Tačiau iš miškų dėl šios savo paskirties jie nebus išgabenami, nepaisant to, ar biržė jau apsodinta jaunuolynu, ar to dar nespėta padaryta.
„Dabar turim užduotį vėjovartas sutvarkyti iki lapkričio 15 dienos“, – pasakojo V. Šalčiūnas. Pasak jo, vėjovartų mediena bus panaudota įvairiai. Nemažai vėjo išverstų medžių yra prastesnės kokybės, tad gal tiks tik malkoms. Tačiau bus ir geresnės kokybės, brangiausio sortimento, kuri tiks pjautiniams rąstams. Miškininkystėje „sortimentas“ reiškia konkrečiai apibrėžtą apvaliosios medienos dalį, kuri atitinka nustatytus požymius: medžių rūšį, ilgį, skersmenį, kokybės klasę, leistinus defektus ir numatomą panaudojimą (pjovimui, plokštėms, popieriui, kurui).
Du skirtingi sortimentai gali turėti tą patį tūrį, bet visiškai kitą kainą. Tas pats kamienas gali „suskilti“ į skirtingos vertės dalis: pavyzdžiui, apačioje – aukštesnės vertės rąstai, viršuje – žemesnės vertės pramoninė mediena, o šakos ir viršūnės – į malkas ar kirtimo liekanas. Nuo to, kokio dydžio kiekvieno sortimento dalis, ir priklauso bendra suma.
Nuostoliai milžiniški
Valstybinių miškų urėdija skelbia, kad siautėjusi audra miškuose pažeidė apie 150 tūkst. kietmetrių medienos. Specialistų duomenimis, plynai pažeistuose medynuose teritorijų plotas siekia maždaug 80 hektarų.
Pastaroji audra valstybiniuose miškuose padarė žalą, kuri jau du kartus viršijo per visus 2025 metus fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.
Miškininkai ir toliau apžiūri paveiktas teritorijas, registruoja išverstus ir nulaužtus medžius bei planuoja tolesnius tvarkymo darbus.
