Augintinio savijauta gali pasikeisti labai greitai. Vakare jis dar elgėsi įprastai, o naktį pradėjo sunkiai kvėpuoti, vemti, blaškytis ar nebegalėjo atsistoti. Tokiais atvejais šeimininkui tenka sudėtingas sprendimas: stebėti gyvūną iki ryto ar nedelsiant ieškoti veterinarinės pagalbos. Ne kiekvienas negalavimas yra pavojingas gyvybei, tačiau tam tikri simptomai rodo, kad delsimas gali padidinti komplikacijų riziką.
Pasunkėjęs kvėpavimas visada vertas dėmesio
Sveikas gyvūnas ramybės metu neturėtų gaudyti oro, kvėpuoti išsižiojęs be aiškios priežasties ar skleisti neįprastų garsų. Skubiai reaguoti reikia pastebėjus labai dažną, triukšmingą ar apsunkintą kvėpavimą, švokštimą, stiprų pilvo judėjimą įkvepiant arba pamėlusias, papilkėjusias gleivines.
Kvėpavimo sutrikimą gali sukelti širdies ar plaučių problemos, alerginė reakcija, trauma, svetimkūnis ar kita ūmi būklė. Gyvūną reikėtų kuo mažiau judinti, laikyti ramioje ir gerai vėdinamoje vietoje bei iš anksto pranešti veterinarijos gydyklai apie atvykimą.
Sąmonės praradimas ir staigus silpnumas nėra nuovargis
Jeigu šuo ar katė staiga suglemba, nereaguoja į balsą, negali atsistoti arba sunkiai išlaiko pusiausvyrą, laukti nereikėtų. Tokią būklę gali sukelti kraujotakos sutrikimas, vidinis kraujavimas, šokas, apsinuodijimas, neurologinė liga ar labai sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Net jeigu gyvūnas po kelių minučių atsigauna, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Trumpalaikis pagerėjimas neparodo, kad pavojus praėjo. Kelionės metu augintinį reikėtų laikyti šiltai, ramiai ir stebėti jo kvėpavimą. Jei jis negali judėti, didesnį gyvūną galima atsargiai perkelti ant tvirto pagrindo ar antklodės.
Traukuliai reikalauja ramybės, bet ne laukimo
Traukulių metu gyvūnas gali pargriūti, nevalingai judinti galūnes, seilėtis ar prarasti sąmonę. Jo nereikėtų laikyti jėga, kišti rankų į burną ar bandyti ištraukti liežuvį. Svarbiau patraukti šalia esančius daiktus, pritemdyti aplinką ir stebėti, kiek laiko trunka priepuolis.
Jeigu įmanoma, priepuolį verta nufilmuoti – vaizdo įrašas gali padėti gydytojui įvertinti jo pobūdį. Pirmą kartą pasireiškę, ilgai trunkantys ar pasikartojantys traukuliai yra priežastis skubiai vykti į gydyklą. Po priepuolio gyvūnas kurį laiką gali būti sutrikęs, nematyti aplinkos ar vaikščioti be tikslo, todėl jį reikia saugoti nuo laiptų ir kitų pavojų.
Vėmimas tampa pavojingas, kai kartojasi
Vienkartinis vėmimas, po kurio suaugęs gyvūnas jaučiasi gerai, ne visada reiškia skubią būklę. Tačiau nedelsiant kreiptis pagalbos reikia, jei vėmimas kartojasi, gyvūnas negali išlaikyti vandens, tampa labai vangus arba vėmaluose matyti kraujo.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti šuniukų, kačiukų, senyvų ir lėtinėmis ligomis sergančių augintinių būklę. Jie greičiau netenka skysčių. Skubi apžiūra reikalinga ir tada, kai vėmimą lydi pilvo skausmas, viduriavimas, silpnumas ar įtarimas, kad gyvūnas prarijo žaislą, kaulą, audinio gabalą ar kitą neėdamą daiktą.
Išsipūtęs pilvas gali rodyti kritinę būklę
Staiga padidėjęs, kietas ar skausmingas pilvas neturėtų būti stebimas iki ryto. Ypač pavojingas derinys – pilvo pūtimas, neramumas, gausus seilėtekis ir nesėkmingas bandymas vemti. Tokie požymiai gali būti susiję su skrandžio išsiplėtimu ar užsisukimu, vidiniu kraujavimu arba žarnyno nepraeinamumu.
Tokiu atveju gyvūnui nereikėtų duoti maisto, vandens ar vaistų be veterinarijos gydytojo nurodymo. Būtina kuo greičiau susisiekti su gydykla ir vykti apžiūrai.
Negalėjimas pasišlapinti – skubus atvejis
Dažnas vaikščiojimas į kraiko dėžę, stanginimasis, neramumas ir keli išsiskiriantys šlapimo lašai gali būti palaikyti vidurių užkietėjimu. Tačiau katėms, ypač patinams, tai gali rodyti šlaplės nepraeinamumą. Negydoma būklė gali greitai sukelti sunkių medžiagų apykaitos sutrikimų.
Klinikos paslaugų ir registracijos informacija pateikiama adresu greitojizirafa.lt, tačiau ūmios būklės atveju svarbiausia pirmiausia paskambinti ir trumpai apibūdinti simptomus. Jeigu pasirinkta klinika tuo metu nedirba, reikia kreiptis į artimiausią pagalbą galinčią suteikti veterinarijos gydyklą. Negalėjimas pasišlapinti klinikos informacijoje taip pat priskiriamas simptomams, kuriems pasireiškus delsti nerekomenduojama.
Įtarus apsinuodijimą nereikia laukti simptomų
Šokoladas, žmonėms skirti vaistai, žiurkių nuodai, buitinė chemija, antifrizas, kai kurie augalai ir kitos medžiagos gyvūnams gali būti pavojingos. Jei augintinis galėjo ką nors nuodingo praryti, nereikėtų laukti, kol pradės vemti ar traukuliai.
Skambinant veterinarijos gydytojui naudinga pasakyti produkto pavadinimą, galimą kiekį ir laiką, kada jis buvo prarytas. Į gydyklą verta pasiimti pakuotę ar jos nuotrauką. Savarankiškai sukelti vėmimo negalima, nes kai kurios medžiagos grįždamos gali dar labiau pažeisti stemplę ar patekti į kvėpavimo takus.
Pavojingos ir iš išorės nematomos traumos
Po automobilio smūgio, kritimo iš aukščio ar stipraus susidūrimo gyvūnas gali atrodyti gana ramus. Vis dėlto adrenalinas ir šokas kurį laiką slopina skausmą, o vidinis kraujavimas ar organų pažeidimai ne visada pastebimi iš karto.
Kraujuojančią vietą galima prispausti švariu audiniu, tačiau giliai įstrigusio daikto nereikėtų traukti. Sužeistas augintinis iš baimės ar skausmo gali kąsti, todėl jį būtina perkelti atsargiai. Apie traumą gydyklai geriausia pranešti dar prieš išvykstant, kad komanda galėtų pasiruošti paciento priėmimui.
Kai kyla abejonių, saugiau paskambinti veterinarijos gydytojui ir apibūdinti būklę, nei bandyti ją įvertinti vienam. Kvėpavimo sutrikimai, sąmonės praradimas, traukuliai, stiprus kraujavimas, pasikartojantis vėmimas, išsipūtęs pilvas, negalėjimas pasišlapinti, apsinuodijimas ir rimtos traumos yra situacijos, kurių nereikėtų atidėti iki ryto.
