Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros atstovais, atliko kasmetinę Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę ir nustatė, kuriose apygardose rinkėjų skaičius paaugo, o kuriose sparčiai menksta.
Didžiausias rinkėjų augimas stebimas šalia Vilniaus esančioje Riešės apygardoje. Nuo 2024 m. vykusių Seimo rinkimų, čia rinkėjų skaičius pasipildė 3 782. Rinkėjais pildosi ir dauguma kitų Vilniaus mieste esančių apygardų. Tik vienoje Vilniaus regione esančioje Fabijoniškių apygardoje rinkėjų skaičius šiek tiek sumažėjo. Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir pajūrio Mėguvos, keliose Kauno rajono apygardose.
VRK taip pat fiksuoja apygardas, kuriose rinkėjų mažėja. Labiausiai sumenko Sėlos vakarinė apygarda, apimanti Biržų ir Kupiškio rajonų savivaldybes. Per dvejus metus ji neteko 1 414 rinkėjų.
Rinkėjų sumažėjo Rokiškį bei Zarasų savivaldybės dalį apimančioje Sėlos rytinėje apygardoje, kuri prarado 1 363 rinkėjus, taip pat – Panevėžyje esančioje Nevėžio apygardoje, netekusioje 1 335 rinkėjų.
Rinkėjų mažėjo ir apygardose, kuriose balsuoja Molėtų, Švenčionių, Kelmės, Pasvalio, Pakruojo, Visagino, Ignalinos, Zarasų, Jurbarko, Tauragės gyventojai.
Tarp mažėjančių minima ir Deltuvos šiaurinė apygarda, kuriai be Anykščių ir dalies Panevėžio rajono buvo priskirta ir nedidelė Ukmergės rajono dalis.
„Deltuvos šiaurinėje apygardoje per dvejus metus rinkėjų skaičius sumažėjo gana nemažai – net 3,3 proc. punkto (šiuo metu liko tik 2,3 proc. punkto iki apatinės ribos, tad iki rinkimų gali ją peržengti)“, – situaciją pakomentavo VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Pasak jos, Deltuvos pietinėje apygardoje, kuri apima likusią Ukmergės r. savivaldybės dalį kartu su miestu, rinkėjų mažėja lėčiau – sumažėjo 1,9 proc. punkto.
„Kadangi Deltuvos pietinė apygarda viršija vidurkį (net 7,1 proc. punkto), jai tapti per maža jokios grėsmės nėra“, – įsitikinusi VRK atstovė.
Duomenų analizė parodė, kad praėjus dvejiems metams nuo praėjusių rinkimų atsirado net 11 vienmandačių apygardų, kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos leistinos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos, skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (33 338). 4-iose yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o 7 apygardos viršija didžiausią leistinos rinkėjų skaičiaus nuokrypį. Pagal Rinkimų kodeksą, vienoje apygardoje rinkėjų skaičius turėtų būti nuo 30 004 iki 36 672.
Vertinant rinkėjų skaičiaus kaitos apygardose tempus, yra tikimybė, kad visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Jei rinkėjų skaičius artėjant 2028 m. Seimo rinkimams šiose apygardose viršytų nuokrypio ribas, VRK perbraižytų šių ir greta esančių apygardų ribas. Tai padaryti VRK įpareigoja Rinkimų kodeksas tam, kad būtų užtikrinta, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys balsavimo teisę Lietuvos Respublikos piliečiai ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.
Artimiausi Seimo rinkimai turėtų įvykti 2028 m. spalio 8 d. Vienmandatės rinkimų apygardos turi būti sudarytos likus ne mažiau kaip metams, tai yra iki 2027 m. spalio 8 d.
UŽ inf.
