Apie apsilankymą pas proktologą dažnas galvoja tik kraštutiniu atveju – kai skausmas tampa nepakeliamas, o simptomai nebeleidžia normaliai gyventi. Vis dėlto proktologo konsultacija neturėtų būti paskutinės minutės sprendimas, nes daugelis išangės ir tiesiosios žarnos ligų prasideda tyliai, nepastebimai, o ignoruojami požymiai gali virsti rimtomis, net chirurginio gydymo reikalaujančiomis problemomis.
Kraujavimas tuštinimosi metu – net vienkartinis
Ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus, išmatų ar klozeto paviršiaus – dažnas signalas susijęs su hemorojumi, išangės įtrūkimais ar net polipais. Net jei tai įvyko tik kartą – tai jau pakankama priežastis pasikonsultuoti.
2020 m. tyrimas žurnale Annals of Coloproctology parodė, kad net 30 % pacientų, kurie atidėliojo konsultaciją dėl kraujavimo, vėliau buvo diagnozuoti pažengę hemorojiniai ar uždegiminiai procesai.
Skausmas ar diskomfortas išangės srityje
Deginimas, spaudimas, maudimas, „svetimkūnio“ pojūtis – tai ne tik nemalonu, bet ir neretai rodo:
- išorinius hemorojinius mazgus,
- analinius įtrūkimus,
- uždegiminius procesus,
- perianalines fistules ar abscesus.
Jei skausmas stiprėja sėdint, po tuštinimosi arba net ramybės būsenoje – tai jau simptomas, reikalaujantis specialisto apžiūros.
Pasikartojantis ar chroniškas vidurių užkietėjimas ir (arba) viduriavimas
Ilgalaikiai tuštinimosi sutrikimai dirgina tiesiosios žarnos gleivinę – gali sukelti uždegiminius pakitimus, įtrūkimus, kraujavimą. Be to, proktologas gali padėti nustatyti gilesnę problemą, pvz., dirgliosios žarnos sindromą, polipus ar net pradinę onkologinę patologiją.
Niežėjimas, drėgnumas ar išskyros iš išangės
Šie simptomai dažnai painiojami su „odos jautrumu“, tačiau realybėje tai gali būti:
- lėtinis hemorojus,
- išangės egzema,
- infekcija ar grybelis,
- perianalinė fistulė ar fistulizuotas abscesas.
Niežulys, kuris nepraeina per kelias dienas, net ir naudojant higienos priemones – turėtų būti vertinamas kaip klinikinis simptomas.
Mazgai ar guzeliai aplink išangę
Jei pastebite minkštą ar kietą darinį šalia išangės, tai gali būti:
- išorinis hemorojaus mazgas,
- trombuotas mazgas (skausmingas),
- perianalinė cista,
- net karpa (kondiloma), susijusi su ŽPV.
Proktologas Vilniuje ne tik vizualiai įvertins darinį, bet ir gali atlikti anaskopiją ar rektoskopiją, kad tiksliai nustatytų jo kilmę.
Nepaaiškinamas „svetimkūnio“ jausmas ar šlapinimosi-pūslės pojūčių pakitimai
Kai kuriais atvejais proktologiniai simptomai painiojami su urologiniais, ypač vyrų tarpe. Padidėjusi tiesiosios žarnos gleivinė ar hemorojiniai mazgai gali spausti šlapimo pūslę. Moterims pokyčius gali sukelti dubens dugno disfunkcija.
Žarnyno vėžys, polipai, Krono liga…
Jei jūsų šeimos istorijoje pasitaikė storosios ar tiesiosios žarnos vėžio atvejų – buvo diagnozuotos lėtinės uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip opinis kolitas ar Krono liga arba jei artimi giminaičiai sirgo dėl žarnyno polipų ar kraujavo iš tiesiosios žarnos – į profilaktiką žiūrėti atsainiai yra pavojinga. Tokiais atvejais svarbu nepraleisti laiko ir pradėti stebėseną ne nuo įprastų 50-ies, kaip rekomenduojama bendrai populiacijai, o jau nuo 40-ies. O jei artimoje šeimoje liga buvo nustatyta dar anksčiau – tikrintis reikėtų pradėti 10 metų anksčiau nei tuo metu, kai ji buvo diagnozuota jūsų giminaičiui.
Proktologo konsultacija – ne bauginanti, o išlaisvinanti
Daugelis pacientų baiminasi šios specialybės dėl intymumo, gėdos ar išankstinių nuostatų, tačiau šiuolaikinė medicina pasižymi ne tik aukšta kompetencija, bet ir pagarbiu požiūriu į pacientą. Procedūros atliekamos švelniai, greitai ir profesionaliai.
Vizito metu gali būti atliekama:
- išorinė apžiūra,
- anaskopija (žvilgsnis į vidinę tiesiąją žarną),
- rektoskopija (prireikus – detalesniam tyrimui),
- echoskopija ar biopsija, jei reikia.
Proktologo vizitas neturi būti paskutinė išeitis. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai – tuo paprastesnis gydymas, dažnai pakanka mitybos korekcijos, vaistų, vietinių preparatų ar minimaliai invazinių procedūrų. Atidėliojimas dažniausiai veda į ilgesnį, sudėtingesnį gydymą.
