Didelėje firminių drabužių partijoje kiekvieno gaminio išsamiai tikrinti dažniausiai nėra galimybės, todėl originalumo vertinimą geriausia pradėti dar prieš užsakymą. Patikimas tiekėjas, aiški prekių kilmė ir nuoseklūs ženklinimo požymiai yra kur kas svarbesni nei vien gerai atrodantis logotipas.
Pirmasis signalas – pasiūlymo realistiškumas. Jeigu nauji populiaraus prabangaus prekės ženklo drabužiai siūlomi neįprastai maža kaina ir pardavėjas negali paaiškinti jų kilmės, reikėtų būti atsargiems. Žema kaina savaime nereiškia klastotės, nes didmeninėje prekyboje pasitaiko likviduojamų kolekcijų, parduotuvių likučių ir ankstesnių sezonų prekių. Tačiau kainos priežastis turėtų būti suprantama.
Etiketė – tik pradžia
Klastotės gali turėti etiketes, barkodus ir net gana tiksliai nukopijuotas pakuotes. Todėl verta tikrinti ne vien logotipą.
Atkreipkite dėmesį į:
- prekės ženklo pavadinimo rašybą ir šriftą;
- priežiūros etiketės informaciją;
- gaminio sudėtį ir pagaminimo šalį;
- modelio, produkto ar stiliaus kodus;
- siūlių bei furnitūros kokybę;
- skirtingų etikečių informacijos tarpusavio atitikimą.
Jeigu gaminys turi modelio kodą, galima patikrinti, ar jis apskritai siejamas su tokio tipo, spalvos ir kolekcijos drabužiu. Tačiau ir šis metodas nėra absoliutus, nes kodai taip pat gali būti nukopijuoti.
Perkant didesnius kiekius iš Kreskat ar kito didmenininko, verta vertinti ne vien atskirus drabužius, bet ir patį tiekimo modelį. Aiškiai nurodytos prekių kategorijos, įmonės kontaktai, sąlygos bei nuoseklus asortimentas suteikia daugiau informacijos nei anoniminis vienkartinis pasiūlymas. Pavyzdžiui Kreskat galima susipažinti su dėvėtų prekių pasiūla.
Kitas variantas – didmeninė prekyba stock drabužiais. Tokiu atveju ypač svarbu suprasti, iš kur atsirado naujų prekių likučiai: ar tai ankstesnio sezono kolekcijos, neparduotos atsargos, parduotuvių likvidavimo prekės ar kito tipo stock.
Jeigu perkamas didelis kiekis brangių prekės ženklų gaminių, verta susitarti dėl bandomosios partijos arba paprašyti detalių realių prekių nuotraukų. Įtarimų turėtų kelti nenoras parodyti etiketes, kodus, drabužių būklę ar pateikti bent bazinę informaciją apie prekių kilmę.
Originalumo tikrinimas retai remiasi vienu požymiu. Saugiausia vertinti visumą: tiekėją, kainą, kilmę, ženklinimą, gamybos kokybę ir konkretaus modelio detales.
