Pradėti lankyti mokyklą – svarbus ir jaudinantis žingsnis kiekvieno vaiko gyvenime.
Daugelis tėvų mano, kad svarbiausia prieš mokyklą įgyti akademinių žinių: gebėti skaityti, rašyti dviskiemenius žodžius didžiosiomis raidėmis, skaičiuoti iki 20 ir pan. Tačiau pirmiausia reikėtų įvertinti vaiko savarankiškumą: ar jis geba pats apsirengti, susidėti daiktus į kuprinę, užsirišti batus, naudotis tualetu, išsipūsti nosį? Taip pat svarbu, ar vaikas moka prireikus paprašyti pagalbos.
Rekomenduojama dar vasarą apsilankyti su vaiku būsimoje mokykloje, kartu apžiūrėti erdves, nueiti į tualetą, pasitreniruoti, kaip juo naudotis, kaip užsirakinti ir atsirakinti. Pravartu namuose kartu pasipraktikuoti, kaip ruoštis mokyklos dienai: kaip susikrauti kuprinę, pasidėti daiktus, pasiruošti drabužius. Kuo daugiau vaikui žinoma iš anksto, tuo jis jausis saugiau ir užtikrinčiau.
Kitas svarbus įgūdis – gebėjimas laikytis susitarimų. Mokykloje galios daugybė taisyklių: „sėdėk ramiai“, „išklausyk kitą“, „kelk ranką“, „bendrauk pagarbiai“. Vaikams, kurie yra impulsyvūs ir neturi įpročio laikytis susitarimų, tai gali tapti iššūkiu – gali kilti netinkamo elgesio situacijų, mažėti motyvacija mokytis. Todėl rekomenduojama dar vasarą namuose įvesti aiškią taisyklių ir pasekmių sistemą bei jos nuosekliai laikytis.
Taip pat svarbu išmokyti vaiką atpažinti ir išreikšti savo poreikius bei jausmus. Vaikas turėtų gebėti pasakyti, kas jam nutiko, kaip jis jaučiasi. Mokykite jį įvardyti pagrindines emocijas – pyktį, baimę, nerimą, liūdesį, džiaugsmą – bei fizinius pojūčius, tokius kaip galvos ar pilvo skausmas, pykinimas. Svarbu, kad vaikas pažintų savo kūną, žinotų kūno dalių pavadinimus, taip pat – intymių vietų ribas. Paaiškinkite, kad tai – privačios kūno vietos, kurių kiti negali liesti ar matyti, ir pabrėžkite pagarbą kitų kūnui.
Nepamirškite ir saugumo žinių: vaikas turėtų žinoti savo vardą, pavardę, tėvų vardus, gyvenamosios vietos adresą, bent vieną telefono numerį. Išmokykite, kaip elgtis pasiklydus, kaip kreiptis pagalbos.
Vasarą labai svarbu išlaikyti nuoseklią dienotvarkę. Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, skirti bent 15 minučių skaitymui ir rašymui. Sudarykite galimybes vaikui bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti laisvuose žaidimuose. Kiekvieną vakarą kartu skaitykite knygas, aptarkite dienos įvykius. Dalinkitės savo patirtimi – tai padės vaikui išmokti pasakoti apie save ir stiprins jūsų tarpusavio ryšį.
♦ ♦ ♦
Jei norite, kad jūsų vaikas aktyviai įsitrauktų į mokymosi procesą, labai svarbu pastebėti ir įvertinti net menkiausią jo pažangą. Pavyzdžiui, pasidžiaukite: „Džiugu, kad šiandien prisiminei šią raidę – juk vakar ji dar kėlė sunkumų.“ Tokie pastebėjimai formuoja pasitikėjimą savimi ir skatina toliau mokytis.
Nelyginkite vaiko su kitais – lyginkite tik su pačiu vaiku, jo asmeniniu augimu. Girkite ne tik už rezultatą, bet visų pirma už pastangas ir įdėtą darbą. Taip ugdoma vadinamoji augimo mąstysena, kai vaikas supranta, kad gebėjimai vystomi nuosekliai dirbant.
Žaiskite mokomuosius žaidimus kartu su vaiku – bendras laikas ne tik stiprina ryšį, bet ir padeda vaikui suvokti, kad mokytis galima smagiai. Padėkite jam skaityti: skiemenuokite, garsiai tarkite žodžius, keiskitės sakiniais – vieną skaito vaikas, kitą jūs.
Naudokitės kasdienėmis situacijomis: važiuojant automobiliu skaitykite kitų automobilių numerius, eidami gatve – parduotuvių pavadinimus. Mašinoje galite turėti nuvalomą lentelę ir pasiūlyti vaikui trumpas užduotėles – parašyti žodį, suskaičiuoti veiksmą.
Kai vaikui nesiseka, palaikykite jį. Pasidalykite savo patirtimi: papasakokite, kaip patys mokėtės skaityti, kokia buvo jūsų pirma perskaityta knyga ir kaip tada jautėtės. Tai padės vaikui suprasti, kad kiekvienas susiduria su sunkumais, bet per pastangas juos galima įveikti.
Net vykstant atostogauti prie jūros ar ežero, verta į kuprinę įsidėti knygą. Motyvuoti galima ir kūrybiškai – fotografuokite vaiką su kiekviena perskaityta knygele, nuotraukas siųskite seneliams ar pakabinkite kambaryje.
♦ ♦ ♦
Leiskite vaikui suprasti, kad tikite jo gebėjimu savarankiškai susidoroti su nauja situacija. Užuot patys paruošę kuprinę ar sudėję užkandžius, skatinkite vaiką tai padaryti pačiam.
Pirmosiomis savaitėmis labai svarbu išlaikyti pastovų ritmą – laiku kelkitės, ramiai palydėkite vaiką iki mokyklos durų ir stenkitės nevėluoti jo pasiimti. Stabilus dienos režimas ir jūsų punktualumas stiprina vaiko saugumo jausmą. Jis turi žinoti, kad šalia visada yra mylintis ir patikimas suaugusysis, kuris prireikus padės.
Jei vaikas pamiršo sportinį krepšį ar užkandžius, nepulkite jų vežti į mokyklą. Tokie momentai – puiki proga mokytis atsakomybės. Vakare aptarkite situaciją.
Nuolat priminkite vaikui, kad tikite jo sėkme, net jei pradžioje būna sunku. Pasidalykite ir savo patirtimi: kaip jautėtės, kai pradėjote naują darbą ar susidūrėte su nežinomybe. Pasakykite, kas jums padėjo įveikti nerimą, baimę.
Svarbu nepamiršti: mokykla ir mokymasis – tai vaiko pareigos, panašiai kaip darbas – jūsų. Tėvų vaidmuo – padėti vaikui prisitaikyti, palaikyti ir palaipsniui ugdyti savarankiškumą, tačiau atsakomybės už mokslus perimti nereikia.
Skirkite laiko susipažinti su vaiko mokytoju – tai padės užmegzti tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grįstą ryšį. Papasakokite apie savo vaiką: jo stiprybes, pomėgius, baimes ar specifinius poreikius.
Šiais patarimais pasidalino Kauno technologijos universiteto edukologė, mokytoja dr. Brigita Miseliūnaitė
