Senoji Ukmergė daug sykių kentėjo nuo gaisrų. Degė, statėsi, vėl degė… Tik tada, kai medinius statinius pradėjo keisti mūriniai, gaisrų ėmė mažėti. O ir gyventojai turėjo elgtis atsakingai ir būti visuomet pasiruošę gesinti gaisrus. Paskirti valdžios atstovai turėjo prižiūrėti, kaip miestiečiai vykdė savo pareigas.
1833 m. gruodžio 23 d. Ukmergės gorodnyčius Konopackis pranešė Vilniaus civiliniam gubernatoriui, jog jis, siekdamas pagerinti miesto priešgaisrinę būklę, kreipėsi su pasiūlymais į miesto rotušę, ir, jai padedant, ėmėsi tokių priemonių ir veiksmų: „[…] pirma, [Rotušės] paskirtiesiems Deputatams, būtent, nuo Bajorų: Adomui Pupkevičiui, Juozapui Drozdovskiui, Kazimierui Zniopetrovičiui, Juozapui Čiževskiui, nuo miestiečių: Kučinskui, Kuzmickui, Skinderiui, Luiviui, nuo žydų Joselevičiui, Berkovičiui Gecelevičiui, Joselevičiui, Leibovičiui, Elijaševičiui ir Ickovičiui, perdavęs jų priežiūrai skirtų gatvių sąrašus, nurodžiau: a) paliepti, jog kiekvienas šeimininkas turėtų pagal sąrašą paskirtą [priešgaisrinį] instrumentą užrašytą ant lentelės, jas […] pagamino žydas Dovydas Moliaras, mokant už kiekvieną lentelę po 5 sidabro kap., šios lentelės turi būti prikaltos prie kiekvieno kiemo vartų; b) gaisro metu (nuo ko, Dieve, saugok) stebėti, kad kiekvienas su jam paskirtu instrumentu būtinai bėgtų į gaisro vietą, o apie to neįvykdžiusius sekančią dieną pranešti policijai; c) nurodyti, kad visi dūmtraukiai būtų tvarkingi ir suodžiai juose būtų kuo dažniau valomi, o apie jiems dėl šito nepaklūstančius paliepiau pranešti; d) pranešti kiekvienos gatvės gyventojams, kad kiekvienas šeimininkas visada turėtų paruošęs statinę vandens; e) kad niekas gatvėse nerūkytų pypkės ir nenešiotų atviros ugnies be [stiklinio] žibinto, o taip pat, kad niekas nakties metu [krosnių] niekuo nekūrentų; f) tai, kad gyventojai kiekvienam pavestus dalykus vykdytų yra šių deputatų pareigos ir atsakomybė; antra, kreipusis į P. apskrities Bajorų vadovą, prašyti, kad primintų bajorijos deputatams aukščiau aprašyto nurodymo vykdymą; trečia, apie aukščiau aprašytu nurodymu paskirtus deputatus paskelbti mieste vykdymui, nurodyti apie tai Kahalui, kad paskelbtų žydų Sinagogoje.[…]“. (LVIA; KM)
Tarpukariu mieste buvo savivaldybės ugniagesių komanda, didesniuose gaisruose jiems talkino ir kariai.
Gaisrai kildavo ne tik privačiuose namuose, bet ir valstybinėse įstaigose.
1935 m. „Sausio mėnesio 9 d. 2 val. ryto Ukmergės valdžios vidurinės amatų mokyklos stalių skyriaus dirbtuvėse kilo gaisras. Dirbtuvės yra 2-jų aukštų name. Užsidegė I aukšto lubos nuo sutrūkusios molinės krosnies. Sudegė 2 stalių varstotai, apskritas faneruotas stalas, dalis įrankių, faneros ir nebaigtų baldų. Nuostolio padaryta už 2000 litų./ Gaisrą gesino miesto savivaldybės ugniagesiai ir I pulko kariai. Mokyklos sargas A. Poviliūnas įbėgęs į degančias dirbtuves buvo užtroškęs, bet kareivių pastebėtas buvo išneštas ir atgaivintas.“ („Lietuvos aidas“, 1935.)
Dabar savivaldybėje dirba dvi ugniagesių tarnybos – tai Ukmergės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, vadovaujama Rimvydo Lukošiaus, ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuriai vadovauja Dainius Vyšniauskas.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus, leidinio „Karys“.
- Ukmergės ugniagesių pratybos prie gaisrinės bokšto, XX a. 4 deš., UkKM F 3186
- Ukmergės ugniagesių komanda, apie 1936 m., UkKM F 3030
- Ugnegiasiai, „Karys“, 1930 m., Nr. 49
- Širvintų ugniagesių komanda, 1938 m., UkKM F 2966