Kodėl smulkusis verslas vis dažniau renkasi saulės energiją?

Autorius Ukmergės žinios

Dar visai neseniai saulės energija buvo laikoma investicija, prieinama tik didelėms įmonėms arba entuziastams, pasirengusiems eksperimentuoti su alternatyvia energija. O štai šiandien situacija pasikeitė iš esmės.

Dėl didėjančių elektros kainų, valstybinės paramos ir efektyvių technologijų saulės elektrinė verslui tapo ne tik įmanoma, bet ir ekonomiškai naudinga alternatyva net ir smulkiam verslui – kavinėms, kirpykloms, autoservisams ar nedideliems sandėliams.

Energijos kaštai – auganti smulkaus verslo problema

Smulkusis verslas Lietuvoje dažniausiai veikia nuomojamose ar nuosavose nedidelėse komercinėse patalpose, kurių elektros poreikis svyruoja nuo 8000 iki 25 000 kWh per metus (priklausomai nuo veiklos pobūdžio).

Skaičiuokime:

  • Jei įmonė sunaudoja apie 15 000 kWh elektros per metus.
  • Vidutinė elektros kaina verslui 2025 m. – apie 0,18 €/kWh.
  • Metinės išlaidos elektrai sudaro: 15 000 kWh × 0,18 € = 2700 €.

Įsirengus saulės elektrinę verslui, kurios galia būtų ~15 kW (vienam tūkstančiui kWh metinio poreikio paprastai reikia 1 kW galios) – tokia sistema galėtų pagaminti apie 14 000–15 000 kWh per metus.

Tai reiškia, kad įmonė beveik visiškai padengtų savo elektros poreikį, sumažintų sąskaitas iki simbolinių tinklo mokesčių (~150–250 € per metus) ir sutaupytų iki 2500 € kasmet.

Investicija, kuri atsiperka greičiau nei per 6 metus

Saulės elektrinė verslui kainuoja įvairiai, kaina kinta priklausomai nuo įrangos kokybės, montavimo sudėtingumo ir vietos.

Apytiksliai:

  • 15 kW elektrinė verslui kainuoja apie 16 000–18 000 €.
  • Jei verslas gauna APVA paramą (30–35 %) – reali kaina sumažėja iki 10 500–12 500 €.
  • Atsipirkimo laikotarpis – 10 500 € ÷ 2500 €/metus = ~4,2 metų.
  • Sistemos garantinis tarnavimo laikas – 25 metai, tad likusius 20 metų verslas generuos nemokamą elektrą.

Tokio atsiperkamumo sunku tikėtis net iš daugelio kitų verslo investicijų – tiek į įrangą, tiek į reklamą ar infrastruktūrą.

APVA subsidijos smulkiam verslui

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuolat skelbia kvietimus, pagal kuriuos smulkusis verslas gali gauti:

  • Iki 30 % investicijų kompensacijos.
  • Iki 200 000 € paramos sumos vienam projektui.
  • Prioritetą teikia mažoms įmonėms, regionuose veikiančioms įmonėms, gamybinės ir paslaugų srities verslams.

Svarbu ir tai, kad APVA finansuoja ne tik pačios elektrinės įsigijimą, bet ir su montavimu, projektavimu bei prijungimu susijusias išlaidas. Taigi verslui nereikia papildomo biudžeto netikėtoms techninėms išlaidoms.

Ne tik taupymas, bet ir verslo įvaizdis

Šiandien klientai vis labiau vertina tvarumą. Įmonės, kurios investuoja į švarią energiją – gauna ne tik mažesnes sąskaitas, bet ir teigiamą reputaciją, ypač svarbią dirbant su viešaisiais pirkimais, ES projektais ar partneriais iš Vakarų Europos.

Ant pastato įrengta saulės elektrinė verslui tampa simboliu, kad įmonė veikia atsakingai, žvelgia į ateitį ir nori dirbti efektyviai. Tai papildoma vertė, kuri dažnai pasiteisina per klientų lojalumą ir rinkodaros naudą.

Lankstumas ir kontrolė – išmaniosios sistemos verslui

Šiuolaikinės saulės elektrinės leidžia verslui:

  • Stebėti elektros gamybą ir vartojimą realiu laiku.
  • Optimizuoti apkrovas (pvz., gaminti produkciją tada, kai gaminama energija).
  • Kaupti perteklinę energiją pas tiekėją arba įsirengti bateriją, kad padengtum poreikį vakare.

Tai reiškia, kad net ir besikeičiant elektros vartojimo įpročiams – verslas lieka lankstus. Sistema prisitaiko prie veiklos sezoniškumo, augimo ar net laikino sumažėjimo.

Neturi savo stogo? Yra sprendimas

Daugelis smulkiųjų verslų dirba nuomojamose patalpose, todėl iškart atmeta saulės elektrinės galimybę. Tačiau tai nebūtina. Lietuvoje veikia keli modeliai, kurie padeda naudotis saulės energija net ir neturint nuosavo stogo ar žemės sklypo.

Įmonės gali įsigyti dalį saulės elektrinės saulės parke ir naudotis jos generuojama energija per elektros tinklą. Toks sprendimas tampa vis populiaresnis, ypač kai investicijas kompensuoja valstybės parama.  Pavyzdžiui, „Ignitis“ teigia, kad dalyvaujant programoje galima susigrąžinti iki 34 % išlaidų, o atsipirkimo laikotarpis gali siekti vos 6–7 metus.

Kita galimybė – saulės elektrinės nuoma. Už ją mokamas mėnesinis mokestis, kuris neretai būna mažesnis už standartinę elektros sąskaitą, o ilgainiui elektrinė gali tapti jūsų nuosavybe. Galiausiai, vis dažniau įmonės pasirašo sutartis su patalpų nuomotojais, kurie leidžia ant pastato stogo įsirengti elektrinę mainais į tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, nuomos mokesčio nuolaidą ar turto atnaujinimą. Tai reiškia, kad net ir be nuosavo nekilnojamojo turto – saulės elektrinė verslui išlieka prieinamas ir ekonomiškai protingas sprendimas.

Kaip saulės elektrinė padeda planuoti ilgalaikį biudžetą?

Viena iš didžiausių smulkaus verslo rizikų – neprognozuojamos sąnaudos. Elektros kainos per pastaruosius kelerius metus svyravo itin stipriai: 2021 m. verslai Lietuvoje mokėjo vidutiniškai 0,11 €/kWh, o 2022 m. – net iki 0,28 €/kWh. Tokie svyravimai stipriai veikia mažų įmonių pelningumą. Įsirengus saulės elektrinę verslui – didelė dalis sąnaudų tampa fiksuotos: žinai, kiek investavai, kiek sutaupysi ir gali tiksliai suplanuoti išlaidas ateinantiems 10–20 metų. Tai suteikia finansinį stabilumą ir leidžia lengviau prognozuoti grynąjį pelną.

Ne tik taupymas, bet ir vertės kūrimas

Saulės elektrinė verslui – tai ne tik taupymo įrankis, bet ir ilgalaikės vertės kūrimo priemonė. Pastatas ar objektas su įrengta saulės elektrine yra patrauklesnis potencialiems pirkėjams ar nuomininkams, nes jie mato mažesnes eksploatacines išlaidas. Taip pat tai gali būti svarus argumentas derybose su bankais ar investuotojais, nes energetiškai nepriklausoma įmonė laikoma stabilesne ir mažiau rizikinga. Be to, daugelyje veiklų (pvz., maisto gamyba, šaldymas, spaudos darbai) energija sudaro reikšmingą savikainos dalį, tad jos mažinimas tiesiogiai didina konkurencinį pranašumą.

Smulkusis verslas vis dažniau renkasi saulės energiją ne dėl mados, o dėl matematikos. Sumažėjusios įrangos kainos, efektyvios valstybės subsidijos ir sparčiai atsiperkanti investicija padarė tai, kas prieš keletą metų atrodė prabanga.

Jei tavo verslas moka daugiau nei 2000 € per metus už elektrą, turi stogą ar galimybę naudotis saulės parku ir planuoja veiklą dar bent 5 metus į priekį – saulės elektrinė verslui yra ne klausimas „ar?“, o „kada?“.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *