Ukmergės rajono savivaldybė džiaugiasi per metus pagerėjusia gyventojų statistika – savo gyvenamąją vietą čia yra deklaravę 36,5 tūkst. žmonių. Skelbiama, kad per praėjusius metus ukmergiškių padaugėjo daugiau nei 1 000. Pabandėme pasidomėti, kas nulėmė šį augimą ir ar tai turi įtakos savivaldybės biudžetui.
Jau kelerius metus mūsų savivaldybė įgyvendina „Gyventojų skaičiaus stabilizavimo programą“, skirtą pritraukti gyventojų į Ukmergę. Viena iš jos teikiamų privilegijų – atvykusiems čia gyventi ir deklaravusiems gyvenamąją vietą penkerius metus yra grąžinama dalis sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Vidos Butkevičienės duomenimis, per 2024-uosius dėl šios kompensacijos kreipėsi kelios dešimtys naujakurių: 29 asmenys prašymus teikė pirmą kartą – jiems išmokėta 21 800 Eur, 10 asmenų prašymus teikė antrą kartą – jiems išmokėta 9 600 Eur.
Padaugėjo tūkstančiu
Savivaldybė skelbia, kad iš 36 533 savo gyvenamąją vietą Ukmergės rajone deklaravusių asmenų mieste gyvena 21 990, kaime – 13 974. Dar 569 yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą ir deklaruoti prie Ukmergės rajono savivaldybės.
Lyginant 2024 ir 2025 metų sausio 1 d. duomenis, rajone padaugėjo 1 045 gyventojais. Pasidomėjome, ar gyventojų skaičiaus augimas turi įtakos savivaldybės biudžetui.
Finansų skyriaus vedėja V. Butkevičienė paaiškino, kad bendras gyventojų skaičiaus kitimas nėra tiesiogiai susijęs su savivaldybės biudžeto pajamomis. Jei rajone daugėja pensinio amžiaus žmonių ar vaikų, biudžetas nedidėja. Pajamos didėja tik tuo atveju, jei nauji gyventojai yra dirbantys ir gauna darbo užmokestį, nes į rajono biudžetą valstybė grąžina dalį surenkamo GPM.
Pasak vedėjos, nepaisant, kur registruota įmonė, GPM grįžta į savivaldybes pagal asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą.
Taigi šiuo atveju į Ukmergės savivaldybės biudžetą grįžta dalis GPM tik tų darbuotojų, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę Ukmergėje. Taip pat savivaldybės biudžetas pasipildo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiais pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o įmonės pelno ir PVM mokesčiai keliauja į valstybės biudžetą.
Skaičių išaugino vairuotojai
Pabandėme išsiaiškinti, kokių gyventojų rajone padaugėjo.
Skaičiai labiausiai augo Ukmergės miesto seniūnijoje. Čia padaugėjo 1 321 gyventoju (nuo 20 669 iki 21 990).
Miesto seniūnijos vyresnioji specialistė gyvenamosios vietos deklaravimui Žydronė Mikalajūnė sakė, kad didesnė dalis yra darbingo amžiaus žmonės. Anot jos, gyventojų skaičiaus padidėjimas mieste labiausiai susijęs su logistikos įmonėmis, sudarančiomis galimybę tolimųjų reisų vairuotojams deklaruoti gyvenamąją vietą darbdavio adresu. Tokių įmonių Ukmergėje yra šešios, didžiausia iš jų – bendrovė „Bleiras logistics“, turinti administracinį pastatą Ukmergėje, Žiedo gatvėje. Būtent tolimųjų reisų vairuotojai sudaro didžiausią skaičių atvykėlių iš kitų miestų ar net šalių, tačiau Ukmergėje jie negyvena.
Įstatymas numato jiems galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą įmonės adresu, netaikant gyvenamojo ploto reikalavimų. Pavyzdžiui, lyginant 2024 ir 2025 metų sausio 1 dienos duomenis, per šį laikotarpį, anot specialistės, seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo 2 961 gyventojas, iš jų net 1,5 tūkst. – tolimųjų reisų vairuotojai. Kiti atvyko gyventi naujai arba keitė gyvenamąją vietą seniūnijoje. Anot specialistės, tai – įvairių amžiaus grupių žmonės. Yra ir pensinio amžiaus, ir šeimų su mažais vaikais, grįžtančių gyventi į Ukmergę iš didmiesčių.
Pasidomėjome, kur keliauja tolimųjų reisų vairuotojų, savo gyvenamąją vietą deklaravusių mūsų savivaldybėje, mokesčiai.
Finansų skyriaus vedėja V. Butkevičienė patvirtino, kad dalis jų sumokėto GPM taip pat grįžta į savivaldybės biudžetą, bet suma greičiausiai nėra reikšminga. Kaip paaiškino, suma priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba ir kiek mokesčių sumoka.
Teiraujantis apie gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, miesto seniūnijos vyresnioji specialistė Ž. Mikalajūnė paaiškino, kad šie gyventojai taip pat priskirti prie šios seniūnijos.
Tarp jų yra 193 ukrainiečiai, kuriems suteiktas karo pabėgėlių statusas. Daugiausia – moterys su vaikais. Likusieji – Lietuvos piliečiai. Kaip paaiškino specialistė, dauguma – tai žmonės, kurie neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi. Pavyzdžiui, seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaruoja asmenys, laukiantys eilėje socialinio būsto. Taip pat ir tie, kurie naudojasi nakvynės namų paslaugomis, tačiau jų nėra daug. Čia patenka ir tie, kurie nelaukia eilėje socialinio būsto, bet nuomojasi būstą, kol įsigys savo.
Vis tik naujus gyventojus išskirstyti pagal amžiaus grupes, pasak specialistės, sudėtinga. Sistema tokios informacijos, deklaruojant gyvenamąją vietą, nefiltruoja.
Į kaimą nesiveržia
Daugumoje Ukmergės rajono kaimo seniūnijų gyventojų ne augo, o mažėjo. Padaugėjo gyventojų tik trijose kaimo seniūnijose: Deltuvos – 33 gyventojais (nuo 2 737 iki 2 770), Lyduokių seniūnijoje – 12 (nuo 1 028 iki 1 040), Vidiškių seniūnijoje – 2 (nuo 2 425 iki 2 427).
Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius sakė, kad pas juos gyventojų daugėja kasmet. „Yra grįžtančių iš užsienio, besikuriančių sodininkų bendrijose, pradedančių ūkininkauti, besistatančių namus Jakutiškiuose, Atkočiuose ir kitur“, – pasakojo seniūnas. Pasak jo, kaimai nėra išmirę, tuščių sodybų ne tiek ir daug. „Deltuva arti miesto, seniūnijoje gera kelių infrastruktūra“, – vardijo privalumus.
Pasak G. Radzevičiaus, deklaracijos nebūtinai atspindi faktinę situaciją – daug žmonių, išnuomoję butus mieste, patys kuriasi sodininkų bendrijose, nedeklaruodami ten gyvenamosios vietos.
Didžiausią gyventojų praradimą per metus patyrė Taujėnų seniūnija – sumažėjo 40 gyventojų nuo 1 287 iki 1 247. Veprių seniūnijoje sumažėjo 33 gyventojais (nuo 1 005 iki 972), Pivonijos seniūnijoje – 28 (nuo 1 242 iki 1 214), Siesikų seniūnijoje – 23 (nuo 1 207 iki 1 184).
Kitur nuostoliai mažesni: Pabaisko seniūnijoje sumažėjo 17 gyventojų (nuo 1 002 iki 985), Želvos seniūnijoje – 13 (nuo 875 iki 862), Šešuolių seniūnijoje – 12 (nuo 686 iki 674). Žemaitkiemio seniūnijoje sumažėjo 8 gyventojais (nuo 607 iki 599).
Žvelgiant į situaciją rajone bendrai, gyvenamosios vietos deklaracijų skaičius viršija faktinį gyventojų prieaugio skaičių. Tai rodo, kad dalis gyventojų tiesiog migravo tarp seniūnijų.
