Šio sumanymo įgyvendinimui praėjusiais metais buvo sudaryta iniciatyvinė grupė „Atmintis“, kurios kuratorius rajono meras Rolandas Janickas. Tarp grupės narių – daug Lietuvos šviesuolių, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvių, nepriklausomybės gynėjų, visuomenininkų.

Projektu šiuo metu rūpinasi Ukmergės kraštotyros muziejus. Jo direktorė Vaidutė Sakolnikienė pasakojo, kad konkursą memorialo statybai yra laimėjusi UAB „D. Varec“ iš Vilniaus.

Projektas šiam paminklui parengtas. Numatytoje vietoje, Vidiškių seniūnijoje, Kadrėnų kaime esančiame parke, pamatus jam išliejo ir kitais statybos darbais rūpinasi UAB „Ukmergės melioracija“. Tačiau lėšų kol kas gerokai trūksta.

UAB „D. Varec“ vadovė Danuta Varec, kuri pati yra ir iniciatyvinės grupės „Atmintis“ narė, sakė, kad memorialo statybos darbai vyksta ir tikisi, kad lėšų pavyks surinkti.

Memorialas ir knyga

Memorialą jungs l7 kryžių ministrams, dirbusiems 1918–1940 metais, atminti: Petrui Aravičiui, Kaziui Bizauskui, Juliui Čaplikui, Valdemarui Vytautui Čarneckiui, Pranui Dovydaičiui, Baliui Giedraičiui, Antanui Endziulaičiui, Kazimierui Jokantui, Juozui Papečkiui, Vytautui Petruliui, Steponui Rusteikai, Kaziui Skučui, Zigmui Starkui, Jonui Sutkui, Antanui Tamošaičiui, LR Valstybės saugumo departamento vadovui Augustinui Povilaičiui. Stovės ir garbės stulpas su Dovydo žvaigžde Jokūbui Vygodskiui pagerbti.

Paminklą iš pradžių buvo planuota pastatyti dar šiemet, iki vasaros vidurio. Vėliau nutarta – memorialas iškils kitąmet, minint Lietuvos 100 metų sukaktį.

Įgyvendinant šį edukacinį istorinės atminties projektą

Taip pat bus išleista ir apie 300 puslapių knyga „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“, kurioje pasakojama apie atminimo ženklus Didžiosios kovos apygardos partizanų parke. Leidinio skaitmeniniame ir popieriniame variante bus aprašyti visi parke pastatyti kryžiai ir atminimo ženklai bei jų atsiradimo istorija, pateiktos memoriale įamžintų LR ministrų gyvenimo istorijos.

Lėšų neskyrė

Mūsų rajono savivaldybė šiam sumanymui yra numačiusi 10 tūkst. eurų, dar 3 tūkst. surinkta aukojant. Paskaičiuota, kad iš viso projekto įgyvendinimui reikia daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Nors remia gana įvairius mūsų valstybės šimtmečiui skirtus projektus, šiam, ukmergiškių parengtam, valstybės biudžeto lėšų neskirta.

Rajono savivaldybės Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Zimblienė informavo, kad praėjusiais metais savivaldybė buvo pateikusi paraišką, siekiant įgyvendinti minėtą sumanymą ir gauti vyriausybės finansuojamų projektų paramą.

Vyriausybės kanceliarijos istorinės atminties puoselėjimo iniciatyvas vertinanti darbo grupė savo posėdyje buvo nusprendusi pritarti projekto daliniam finansavimui ir skirti jam prašytą 30 tūkst. eurų sumą.

Tačiau vėliau vyriausybės prioritetai pasikeitė – mūsų parengtas projektas jų jau nebeatitiko.

Šių metų liepą iš Valstybės šimtmečio sekretoriato gautame atsakyme dėl mūsų pernai pateiktos paraiškos dalinio finansavimo informuojama, kad „atsižvelgiant į 2017 m. liepos 13 d. projektų, įgyvendinančių Istorinės atminties puoselėjimo programą, konkurso organizavimo komisijos sprendimą ir projektų, įgyvendinančių Istorinės atminties puoselėjimo programą, konkurso organizavimo tvarkos aprašo 41.2. papunktį bei vyriausybės kanclerio 2017 m. liepos 20 d. įsakymą Nr.V-78 „Dėl Istorinės atminties puoselėjimo programos lėšų skyrimo“, jūsų projektui finansavimas nebuvo skirtas“.

Pasak D. Zimblienės, ieškant paramos kreiptasi į Seimo kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, ministrą pirmininką Saulių Skvernelį. Bet teigiamo atsakymo nesulaukta – esą pasikeitė projektų finansavimo tvarka. Nepaisant to, toliau ieškoma projekto rėmėjų.

Lėšų suras

Lėšų memorialo statybai tvirtina intensyviai ieškantis ir vienas iš šio prasmingo sumanymo iniciatorių vepriškis Romas Petras Šaulys.

Jo idėja dar platesnė – atgabenti žemių iš Rusijos Sverdlovsko, Permės sričių, iš tų Baltarusijos vietų, kur buvo sušaudyti Lietuvai dirbę ministrai. Simboliškos kapsulės su žemėmis butų įstatytos į memorialą. R. P. Šaulys tvirtina, kad vieta kapsulėms bus parengta, o šią užduotį – atgabenti žemių – jis prisiima ir tiki, kad sumanymą įgyvendins.

Vepriškis sako minantis kelius paramos paieškai ir vyriausybės lygmeniu. Mano, kad ir valstybė savo biudžete lėšų memorialui dar suras.

Taip pat pasakojo, kad prie memorialo bus sumontuotos trys marmurinės plokštės su užrašais: DIEVAS, TĖVYNĖ, LAISVĖ. Tuo rūpinasi monsinjoro A. Svarinsko sūnėnas Jonas Svarinskas.

Memorialo atidarymo iškilmės, R. P. Šaulio manymu, įvyks per monsinjoro mirties metines, kitą vasarą. Didžiosios kovos apygardos partizanų parko kryžių kalnelyje iki tol turėtų būti pastatyta ir didinga Kristaus skulptūra. „Jei nebus istorijos pagerbimo, nebus ir ateities“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kviečia paremti

Pagerbti nužudytus ministrus buvo Didžiosios kovos apygardos partizanų parko įkūrėjo monsinjoro A. Svarinsko siekis. Pats lageriuose tremtyje kalėjęs dvasininkas dėl to 2012 metais netgi kreipėsi į šalies Prezidentę.

Numatė ir vietą, kur parke būtų galima pastatyti memorialą. Deja, šio sumanymo įgyvendinti nespėjo – amžinybėn iškeliavo prieš trejus metus.

Iniciatyvinė grupė „Atmintis“ šiam projektui paremti atidarė sąskaitą.

Lėšas galima pervesti į Ukmergės kraštotyros muziejaus sąskaitą LT864010051003719865, AB DNB, nurodant: Auka sušaudytų ministrų memorialo statybai.

Skelbiama, kad paaukojusiųjų nuo 100 eurų ir daugiau vardai bus įamžinti knygoje „Kovų už laisvę keliu į Amžinybę...“, o rėmėjai, paaukoję 2500 eurų ir daugiau, – ir specialioje rėmėjų lentoje memoriale.