Nuotraukos Ukmergės kraštotyros muziejaus.Atvirukas-fotonuotrauka. Mažoji darbininkų gatvė (dabar – Darbininkų) Ukmergėje, apie 1900 m., UkKM R 493061 Nuotraukos Ukmergės kraštotyros muziejaus.Atvirukas-fotonuotrauka. Mažoji darbininkų gatvė (dabar – Darbininkų) Ukmergėje, apie 1900 m., UkKM R 493061

Atkurtoje Lietuvos valstybėje, pasižvalgius į kitų šalių patirtį, pradėtas kelti bedarbių klausimas.

Darbininkija skundėsi sunkia materialine padėtimi, susijusia su darbo pasiūlos trūkumu. Ukmergės bedarbiai taip pat bruzdėjo - ragino valdžią spręsti jų problemas, reikalavo įstatymų, darbo, kainų reguliavimo, lengvatų ir paramos.

 „1925 metų sausio mėn. 18 dieną mes, Ukmergės miesto bedarbiai darbininkai, susirinkę Ukmergės Miesto Valdybos salėje, skaičiuje 300 [?] žmonių su viršum ir smulkiai apsvarstę mūsų padėtį radome: 1) kad Ukmergėje mūsų žiniomis yra dabar daugiau nei 500 bedarbių t. y. žmonių, kurie ieškodami ir norėdami gauti darbo, jo niekur neranda; 2) kad bedarbių padėtis yra baisiai sunki, nes paprastai darbininkai gyvena vien tik iš savo rankų darbo, gi dabar, darbo netekę visai ne iš savo kaltybės, pateko į neapsakomą skurdą ir neturi iš ko gyventi, o šalčiams užėjus dar ir šaltį kenčia; 3) kad nedarbas yra nuolatinis ir neišvengiamas draugas buržuazinės santvarkos, kuri nesugeba ir niekuomet nesugebės taip tvarkyti ūkį, kad iš vienos pusės visiems užtektų darbo, o iš antros – kad visi žmonės būtų visa kuo aprūpinti, kas yra gyvenimui reikalinga; 4) kad kitos valstybės, suprasdamos tai, jau senai pradėjo rūpintis nedarbo prašalinimu ir parūpinimu būvio bedarbių darbininkų; 5) kad Lietuvos krikščioniškoji valdžia iki šiol rūpinosi vien turtingųjų reikalais ir kad krikščioniškosios partijos Seime ir savivaldybėse per visą laiką kiek įmanydamos trukdė pravedimą naudingų darbininkams įstatymų [...]/ Todėl mes kreipiamės į valdžią ir savivaldybę su šiais reikalavimais:/ 1) mes reikalaujame darbo, nes iš darbo visuomet gyvenome; valdžia ir savivaldybė privalo  organizuoti viešuosius darbus,  kuriuose galėtų rasti užsiėmimą visi bedarbiai darbininkai;/ 2) reikalaujame, kad visiems įvežamiems maisto produktams tuojau būtų nuimti muitai, o išvežimas maisto produktų iš Lietuvos būtų visai uždraustas [!];/ 3) bedarbiai turi būti paliuosuoti nuo bet kokių mokesnių;/ 4) miesto savivaldybė privalo tuojau įsteigti darbo biržą, organizuoti pigias valgyklas pavieniui gyvenantiems darbininkams, o bedarbių šeimynoms išdavinėti maisto produktus į rankas, aprūpinti bedarbius kuru ir tiekti bedarbiams medicinos pagalbą veltui;/ 5) reikalaujame i š miesto savivaldybės, darbo inspektoriaus ir kitų įstaigų, kad būtų saugojamas 8-nių darbo valandų įstatymas, nes darbininkai, dirbdami daugiau kaip 8 valandas, atima darbą iš bedarbių darbininkų;/ 6) reikalaujame, kad laikomieji kalėjime kaliniai nebūtų naudojami tokiam darbui, kurį dirba laisvai samdomieji darbininkai, ir kad apskritai kalinių dirbamas darbas nedarytų konkurencijos laisvai samdomiems darbininkams;/ 7) reiškiame pageidavimą, kad valdžia ir savivaldybė imtųsi visų galimų priemonių kainas pirmos reikmenybės dalykams sureguliuoti./ Šiems mūsų reikalavimams atatinkamoms įstaigoms patiekti ir jo vykdymą prižiūrėti renkame įgaliotiniais šiuos asmenis: 1) Gribulį Stasį, 2) Ketvirtį Stasį, 3) Gansiniauską Aleksą, 4) Songailą Miką ir 5) Katkevičių Petrą. Kandidatais: - 1) Mackelą Stasį ir 2) Proscevičių Vaclovą./   Susirinkimo pirmininkas/ (pas.) St. Gribulis.“  („Socialdemokratas“, 1925 m.)

Ukmergėje buvo įsteigtas komitetas, savo veikla artimas šiuolaikinei Užimtumo tarnybai.

1925 m. vasario 23 d. įregistruotas Ukmergės bedarbiams šelpti komitetas. Organizacijos tikslas buvo „rinkti žinias apie įvairių profesijų asmenis, netekusius darbo ir teikti materialią pagalbą, duodant pašalpas ir nurodant darbo vietas“. Komiteto būstinė – Naujoji g. [dab. Vasario 16 – sios] 17. Valdybos nariai: Stasys Gribulis (pirmininkas), Leiba Zibucas (vicepirmininkas),  Šepšelis Linas (sekretorius), Nechama Levitienė (narė). Komiteto įstatuose nenurodyta, iš kokių šaltinių komitetas teiks materialią pagalbą bedarbiams. (Lietuvos centrinis valstybinis archyvas)

Mieste vyko konkurencija dėl darbų.

1933 m. kovas. „Bedarbiai vaiko kaimiečius./ Ukmergės gimnazija supjauti malkas pasamdė kelis kaimiečius. Miesto bedarbiai tą greit suvokė ir, kovo mėn. 20 d., susirinkę gimnazijos kieme, pareikalavo iš kaimiečių palikti darbą jiems.“ („Lietuvos žinios“, 1933 m.)

Būta ir pranešimų, kad bedarbių savivaldybėje nėra.

1940 m. vasaris. „Užregistruotų Ukmergės miesto savivaldybėje bedarbių nėra. Buvę bedarbiai yra aprūpinti darbais miškuose ir prie akmenų kasimo. Išimtį sudaro tik tie, kurie tokius darbus nenorėjo dirbti, tačiau ir tokių nedaug yra.“ (Lietuvos aidas. – 1940.)

2021 m. kovo 1 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, Ukmergėje buvo registruoti 3864 bedarbiai,  iš jų 834 – ilgalaikiai bedarbiai. Nedirbo kas penktas darbingo amžiaus ukmergiškis. Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje sudarė 19,5 proc. ir 3,4 proc. viršijo šalies vidurkį, kuris buvo 16,1.

Panašus bedarbystės lygis Ukmergėje buvo užfiksuotas prieš dešimt metų, 2011 metų vasarį, ir siekė 19,2 proc., tačiau jau kitą mėnesį jis sumažėjo. Dabartinė situacija Ukmergėje, kai nedarbas siekia 19 proc. ir daugiau, tęsiasi jau nuo 2020 metų rugpjūčio, o gruodžio mėn. bedarbių skaičius siekė net 21 proc.

Darbo paieškas apsunkina karantino ribojimai ir dėl jų sustabdyta įmonių veikla.

Deja, mūsų dienomis, ne visi nedirbantieji siekia susirasti darbą, nors skelbimų apie laisvas darbo vietas netrūksta. Ukmergėje ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių siekia 21,6 proc.. Tai – daugiau nei penktadalis. Dalis jų naudojasi tuo, jog registracija užimtumo tarnyboje suteikia nemokamą socialinį draudimą – nemokėdamas mokesčių asmuo vis tiek gauna nemokamas medicinos paslaugas – ir nedarbo išmokas. Net ir negaudami nedarbo išmokų, nedirbantys asmenys dažnai gauna kitokio pobūdžio paramą – intervencinę paramą produktais ar kitomis prekėmis, kompensacijas už šildymą, jei turi vaikų, išmokas už vaikus ir t.t. Maži atlyginimai neskatina dirbti. Gyvenimas iš pašalpų kai kuriems yra tapęs norma.

Nuotraukos

Ukmergės kraštotyros muziejaus

  1. Atvirukas-fotonuotrauka. Mažoji darbininkų gatvė (dabar – Darbininkų) Ukmergėje, apie 1900 m., UkKM R 493061
  2. Ukmergės Zundulio Kėrno batų dirbtuvių batsiuviai, 1932 m., UkKM F 2330
  3. Bartkevičiaus paminklų dirbtuvės Ukmergėje, 1932 m., UkKM F 3104
  4. Šienpjovys Graužiečių (Ukmergės apskr.) kaimo laukuose., 1937 m., UkKM F 2733
Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

0 # Ona 2021-03-12 10:12
Tai Ukmerge turi ir komisiju ir komitetu!!! :lol: :lol: :lol: :cry: :cry: :cry: tik kad naudos is ju kaip is ozio pieno :-x ane?
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų