„Ukmergė. Gegužės 10 ir 11 d. studentams Ditartui ir Rasteniui laikant paskaitas, įvyko blaivybės kursai, kuriuos lankė apie 70 žmonių. Dievo Kūno šventėj [birželio 7 d.] „Aido“ salėj liaudžiai, o paskiau kariams rodyta ir aiškinta priešalkoholiniai paveikslai./ Ernitzas Ukmergėje. Kviestas Pabaltės Valstybių Blaivybės atstovas, Dorpato [Tartu] universiteto prof. Ernitz (estas) tą pat dieną 8 val. vakaro inteligentų klube laikė rusų kalba paskaitą „Inteligentija ir jos dalyvavimas blaivybės idėjos platinime“. Po paskaitos svečias teikėsi atsakyti į užklausimus ir pasidalyti mintimis apie blaivybės veikimą svetur ir Lietuvoje ir reiškė pageidavimo sulaukti iš Ukmergės atstovų būsimame blaivybės kongrese Estijoj. Keli paskaitos dalyviai užsirašė į blaivybės narius.“ („Lietuva“, 1925 m.)

„Ukmergė. Čia [priešalkoholiniai] kursai vyko birž. 10 ir 11 d. parapijos, paskui „Aido“ salėj. Kursus pradėjo kun. A. Kripaitis, toliau tęsė A. Difartas ir V. Rastenis. Lankytojų buvo net 230. Ūpas labai pakilęs labai daug noro dirbti. Suorganizuota priešalkoholinis biuras, kurio vedėjas p. Kos, gimnazijos inspektorius, labai populiarus ir mokinių mylimas mokytojas, taip pat jau gana pasidarbavęs blaivybės srity. Birž. 11 d. atvyko prof. Ernitz, demonstravo kariuomenei paveikslus iš Amerikos priešalkoholinio judėjimo ir skaitė vietos inteligentams paskaitą inteligentų klube. Paskaitoj atsilankė apie 40 klausytojų, kurių devyni tuojau įsirašė Blaivybės dr-jon./ Visas negerumas tik tas, kad nepavyko moksleiviams demonstruoti priešalkoholiniai paveikslai. („Sargyba“, 1925 m.)

„Ukmergė. Birželio 11 d., priešalkoholinių kursų metu, Ukmergėj susiorganizavo apskrities priešalkoholinis biuras. Jo tikslas – burti apie save visi veiklesnieji abstinencijos darbininkai ir jų pagalba varyti priešalkoholinė agitacija visam apskrity./ Biurą sudaro gimn. inspektor. P. Kosas, pradž. mokyklų inspek. P. Jurkūnas ir mok. Žilinskas./ Darbas jau pradėtas. Biuran pakviesta dar 18 abstinentų bendradarbiais./ Reikia pasakyti, kad čia abstinencija domimasi, tai matyti, kad ir iš įvykusių priešalkoholinių kursų, kuriuos lankė ne 70, kaip nesenai „Lietuvoj“ buvo pažymėta, bet net 233 asmenys. Žinoma, daugiausia moksleiviai.“ („Lietuva“, 1925 m.)

Tarpukariu Lietuvoje prekybos alkoholiu laikas buvo ribojamas. Apskrities miestuose prekyba alkoholiu galėjo vykti nuo 9 iki 22 val., kituose miestuose ir miesteliuose – nuo 8 iki 20 val., šeštadieniais ir švenčių dienomis – iki 16 val. Buvo draudžiama prekiauti sekmadieniais, tautinių, valstybinių ar kitų švenčių dienomis, taip pat per rinkimus ir naujokų šaukimo į kariuomenę dienomis. Be to, valščių tarybos turėjo teisę uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais visai.

Buvo ieškoma ir kitų būdų, kaip paveikti stiklelio kilnotojus. Pavyzdžiui, 1921 m. Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymu alkoholiu prekiaujančios parduotuvės įpareigotos prenumeruoti ir  ant prekystalio laikyti blaivininkų žurnalą „Sargyba“.

Mūsų dienomis Ukmergėje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, įgyvendinamos alkoholio vartojimo prevencijos programos. Siekiant mažinti alkoholizmą, alkoholio prieinamumas bei vartojimas viešose vietose ribojamas įstatymiškai.

Jei prieš kelias dešimtis metų nei asmeninės, nei įmonių ar kitos šventės nebuvo įsivaizduojamos be alkoholio, kuris tradiciškai liedavosi upėmis, tai dabar propaguojami blaivūs vakarėliai. Tai susiję su sveikos gyvensenos populiarėjimu visuomenėje.

Nuotraukos

LIMIS, Ukmergės kraštotyros muziejaus

1. Laikraštis „Sargyba“, 1931 m., Nr. 10, Biržų krašto muziejus, BKM GEK 12346
2. Etiketė, degtinės butelio, XX a. 3–4 deš., UkKM R 7094
3. Ukmergės miesto panorama. Turgaus aikštė, 1931 m., UkKM F 2404
4. Žuvų turgaus aikštės fragmentas tarpukario Ukmergėje, UKM Pf 2877
5. Ukmergės miesto vaizdas, 1923 m., UkKM F 3111
6.