1917 m. spalis. „Visuotinis „Saulės“ draugijos susirinkimas Kaune nutarė įsteigti Ukmergėje lietuvių gimnaziją, pavesdamas tą darbą adv. B. Dirmantui. Ukmergės apskričio žmonėms jau yra pranešta, kad užsirašinėtų vaikus į būsimąją gimnaziją. Kurie norėtų stoti ton gimnazijon iš kitų apskričių, galėtų sužinoti sąlygas ir paduoti prašymus paštu adv. B. Dirmanto adresu./ Ukmergėje nuo pat vokiečių užėjimo yra lietuvių mokykla, dabar gi patapo valdžios liaudies mokykla.“ („Lietuvos aidas“, 1917-11-06, Nr. 25)
1918 m. kovas. „Ukmergės kampelis susipratimo ir apsišvietimo žvilgsniu ligi šiol tebėra vienas tamsiausių mūsų krašte. Ne be to, kad nebūtų tame žmonių aplenkėjimo kaltybės. Švietimo dalykuose tai nelaimingiausi šiuo laiku žmonės. Neva nuo vienų atstoję, prie kitų nepristoję, nes nėra prie ko pristoti, stovi jie tūpčiodami ant kryžkelio kada visi kiti skubriai pirmyn eina./ Vasario 5 dieną įsikūrė Ukmergėje lietuvių gimnazija; mokslas žadama pradėti keturiose žemutinėse klasėse. Mokinių susirašė apie du šimtu. Smagu, kad žmonės taip uoliai stveriasi mokslo.“ („Darbo balsas“, 1918 m.)
Gimnazijos veikla buvo svarbi skatinant tautinį sąmoningumą. Čia būrėsi ir jaunimo organizacijos.
1918 m. lapkritis. „Įsikūrusi gimnazija šiai apylinkei turi ne tik kultūrinės vertės, bet ir tautinės, nes susispietęs čia mokytojų būrelis daug padeda savo darbais sulenkėjusių tautinei sąmonei kelti.“ („Laisvoji Lietuva“, 1918 m.)
1918 m. gruodis. „Ūkmergės gimnaz. lanko iš viso 142 mokiniai; tame skaičiuje 28 merg. Mokytojauja p. Boleslovas Dimontas [Dirmantas]. Direktorius ir Liet. istorijos ir geografijos mokyt.; p. Julijonas Buožis inspektorius ir matematikos mokytojas; Paulius Sumbelevičius – gamtos ir istorijos; p. Stasys Gruodis lietuvių kal.; kapelionas kun. F. Danusevičius, mokina ir lotynų kalbos; prancūzų kalbos – Žičkaitė./ [...] Gimnazijos mokiniai, dėl susidariusių aplinkybių, Kalėdų atostogų leidžiami 4 savaitėms nuo gruodžio 20 iki sausio 20 d./ Rūpesčiu kat. jaunimo dr. „Pavasaris“ valdybos įsteigti čia nedėldieniai [sekmadieniniai] kursai dėl dr. narių; juos lanko ir ne nariai – iš viso su viršum 80 ypatų (50 m. ir 30 bern.). Mokinama skaityti, rašyti, skaičiuoti, geografijos, istorijos, dainavimo ir t. t. Mokytojauti pasišventė gimnazijos mokytojai pašvęsdami sekmadienio poilsį./ Snaudęs čia ilgą laiką jaunimas prabudo ir pradėjo krutėti.“ („Laisvoji Lietuva“, 1918 m.)
„Jau nuo pernai metų Ukmergėje gyvuoja Lietuvių gimnazija. 1918 metais prieš Velykas atsidarė tik 3 klasės ir taip buvo iki atostogų. Po atostogų suvažiavus mokiniams rugpjūčio mėnesy atsirado kandidatų ir į IV klasę (iš Rusijos ir apylinkės), tokiu būdu tapo atidaryta ir IV klasė ir dabar yra apie 130 mokinių. Jokios katalikiškos moksleivių kuopelės ilgą laiką nebuvo susitvėrusios. Bet jos reikalingumą jautė kiekvienas moksleivis. Pasitarę labiau susipratę moksleiviai, padedant mokytojui Gruodžiui, nutarė sušaukti visuotinį moksleivių susirinkimą, kuriame atsilankė ir mok. Gruodis. Toks susirinkimas įvyko 1 – I – 18 m. gimnazijos bute. Mokytojas Gruodis plačiai nušvietė organizacijos reikalingumą ir jos tikslą. Jis aiškiai nušvietė, kad moksleivio priedermė yra lavint save visapusiškai, dedant pamatan Kristaus mokslą ir dorą. Visi maždaug sutiko su tuo ir nutarė sutverti „Ateitininkų“ kuopą. Po tam įsirašė nariais norinčiais save lavint viršminėtais pamatais. Įsirašiusieji išrinko valdybą iš 4 asmenų. [...]. Dabar Ukmergės ateitininkų kuopelės jau yra apie 50 narių ir gerai darbuojasi. Lapkričio 24 d. susirinkę nutarė po Kalėdų sutaisyti vakarą ir tam išrinko komisiją, kuri rūpintųsi apie viską, taipogi taiso savo chorą. Taipogi išrinko delegatus siųsti į Vilnių „Ateitininkų“ konferencijon [...]. Taigi ukmergiečiai nesnauskime!“ („Ateitis“, 1919 m.)
Baigusieji gimnaziją palaikė ryšius ir teikė paramą gimnazistams.
1940 m. vasaris. „Pernai įvykęs baigusių Ukmergės gimnaziją suvažiavimas paminėti gimnazijos 20-ties metų sukakčiai įsteigė fondą neturtingiesiems mokiniams šelpti [...]. Fondas turi nemaža lėšų ir suteikė jau daugeliui mokinių pašalpą, kurios grąžinti nereikia.“ („XX amžius“, 1940 m.)
Mūsų dienomis Ukmergės mieste veikia dvi gimnazijos, pavadintos Antano Smetonos ir Jono Basanavičiaus vardais.
Nuotraukos
Ukmergės kraštotyros muziejaus
- Ukmergės valstybinė gimnazija Vytauto g., apie 1930 - 1932 m., UkKM F 2840
- Boleslovas Dirmantas, XX a. 3 deš., UkKM F 3188
- Ukmergės gimnazijos mokiniai, 1927 m., UkKM F 3068
- Ukmergės gimnazijos 2-os klasės mokiniai su mokytojais, XX a. 3 deš., UkKM F 3011
- Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos mokiniai, XX a. 4 deš., UkKM F 3194
- Ukmergės gimnazijos ateitininkų VII kuopelė, 1925 m., UkKM F 3060
- Išleistuvių vakaras Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje, 1939 m., UkKM F 3193
