Į priekį juda naujojo Ukmergės teismo pastato, kuris iškils šalia Deltuvos ir A. Smetonos gatvių, projektas. Manoma jam skirti mažiau lėšų nei buvo planuota. Pernai buvo parengtas daugiau nei 1200 kv. m ploto teismo pastato statybinis techninis projektas. Išduotas ir statybos leidimas.
Gedimino Nemunaičio nuotr.
Statyboms planuota išleisti per 1 mln. 780 tūkst. eurų, tačiau pagal techninį projektą kaina pakilo iki beveik 2 mln. 500 tūkst.
Nacionalinė teismų administracija neseniai kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama pritarti investicijų projekto techninio projekto sprendinių keitimui. Tačiau suabejota, ar tai būtina.
„Dabar – tarpinis momentas, jokių konkrečių sprendimų kol kas nėra. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetas svarstys, ar peržiūrėti pastato projektą. Mąstoma, kaip racionaliau panaudoti valstybės lėšas“, – sako Ukmergės rajono apylinkės teismo laikinoji vadovė Edita Zarembienė.
Manoma, jog projekte numatytas statinys – per brangus ir turėtų būti mažesnis. Nacionalinės teismų administracijos teigimu, sutaupyti būtų galima apie 20 proc. lėšų.
Iš senųjų teismo rūmų miesto centre darbuotojai buvo priversti išsikelti, pastatą užteršus gyvsidabriu. Nuo 2012 m. gruodžio vidurio iki 2013 m. kovo Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose jo buvo rasti trys kilogramai.
Teismą po savo stogu priglaudė rajono policijos komisariatas. Dalis darbuotojų, anot E. Zarembienės, čia atsikėlė 2013-ųjų sausį, kiti – po pusmečio. „Reikėjo susispausti, tačiau prisitaikėm, kažkaip dirbam“, – sako ji.
Rajono apylinkės teismo teisėjams ir darbuotojams buvo skirtos vienkartinės pašalpos dėl būtinybės stiprinti sveikatą apsinuodijus gyvsidabrio garais. Jos išmokėtos 25 asmenims. Vienodo – 1,5 minimalios mėnesinės algos – dydžio materialinėms pašalpoms iš valstybės rezervo lėšų buvo skirta 50 tūkst. litų.
Naująjį Ukmergės teismo pastatą planuojama pradėti statyti kitų metų pradžioje. Tačiau prieš tai turi būti peržiūrėtas projektas ir suderintas statybos leidimas.
Pastato mažinimas projekte susijęs ir su šalyje vykdoma teismų reforma. „Po jos gal kažkiek ir darbuotojų sumažės, todėl tokio didelio nereikia. Apskritai planuojama, kad respublikoje liks 12 teismų, visi Vilniaus apskrities teismai bus sujungti į vieną“, – sakė pašnekovė.
Dabar šalyje – 49 apylinkių teismai. Likus dvylika, tiek bus ir jų pirmininkų. Teismai toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jų administravimas bus vykdomas iš pagrindinių centrų. „Pas mus teisėjų skaičius neturėtų keistis, tačiau sumažėtų buhalterijos, kitų darbuotojų“, – pasakojo ji.
Mūsų rajono apylinkės teisme dirba šeši teisėjai.
E. Zarembienė svarsto, jog teismų pertvarka iš dalies lėmė ir tai, jog iki šiol neturim nuolatinio teismo vadovo. Teismui ji laikinai pirmininkaujanti nuo 2012 m. liepos. Šiose pareigose pakeitė kolegą Evaldą Pašilį, kai baigėsi jo penkerių metų rotacijos kadencija.
Apylinkių teismų pirmininkus, kaip ir teisėjus, skiria Lietuvos Respublikos prezidentė.
Teismų reforma siekiama sureguliuoti teisėjų darbo krūvį, optimaliau panaudoti teismams skiriamas lėšas. Sumažinus administravimui skirtas išlaidas, atsirastų galimybių teismams įsigyti trūkstamos įrangos, skirti lėšų patalpų renovacijai, finansuoti papildomus teisėjų padėjėjų etatus.
Pirmasis Lietuvos teismų reformos etapas įvyko 2013 m., sujungus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikiančius apylinkių teismus.
Vaidotė ŠANTARIENĖ