Minint Želvos 445-erių metų jubiliejų į šio miestelio biblioteką susirinko Želvos gimnazijos mokiniai. Renginio metu buvo skaitomos ir aptariamos knygos apie Želvos kraštą: „Kai nebelieka net vardų“, „Antrasis medžio gyvenimas“, „Senieji Želvos krašto kaimai“ ir „Pasakojimai apie Želvą“. Šių leidinių autorės ir sudarytojos – Zita Kriaučiūnienė ir Rasa Povylienė, surinkusios vertingą medžiagą apie krašto istoriją ir žmones.
Minint miesteliui jubiliejinius metus, želviškiai rinkosi kūrybiškai įprasminti arklio simbolį – bibliotekos bičiulių padedami buvo kuriami talismanai, o lankytojai piešė arklio tematika paremtus darbus.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad iki Antrojo pasaulinio karo Želvoje didžiąją dalį gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės. Jų čia gyveno net apie 66 proc. Iki šių dienų yra išlikę žydų gyvenamųjų namų ir sinagoga. Miestelis garsėjo arklių turgumis, o po 1863 metų sukilimo apylinkėse lankydavosi knygnešys Petras Klušys.
Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu Želva buvo valsčiaus ir parapijos centras, turėjęs išplėtotą infrastruktūrą: veikė mokykla, paštas, telegrafas, teismas, smulkaus kredito bankas, policijos nuovada, pieninė, vaistinė, įvairios dirbtuvės, kepyklos ir parduotuvės. Miestelyje taip pat veikė viešbučiai, restoranai, gaisrininkų komanda, buvo rengiami tradiciniai turgūs. Verslas, amatai ir prekyba tuo metu daugiausia buvo žydų bendruomenės rankose.
Nacių okupacijos metais žydų bendruomenė buvo sunaikinta.
Skaudų pėdsaką paliko ir sovietų okupacijos metu vykę trėmimai, prasidėję 1941 metų birželio 14 dieną ir trukę iki 1952-ųjų. Iš krašto buvo ištremta apie 500 gyventojų, patyrusių kančias ir netektis. Šie įvykiai iki šiol išlieka gyvi bendruomenės atmintyje.
Sovietmečiu reikšmingą pėdsaką miestelio gyvenime paliko ilgametis kolūkio pirmininkas Jonas Vinckus. Jo iniciatyva 1985 metais Želvoje iškilo kultūros namai ir biblioteka. 1979 metais miestelyje buvo įkurtas hipodromas, kuriame vyko respublikinės žirgų lenktynės.
Vienas reikšmingiausių atkurtos Lietuvos įvykių Želvoje – 2012 metais duris atvėrę atnaujinti kultūros namai ir biblioteka.
2005 metais, pagerbiant žymų kraštietį, Želvos miestelio aikštėje atidengtas paminklas Nobelio premijos laureatui Aronui Klugui. Tai – keturbriaunė granito kolona, papuošta atverstos knygos ir padidinamojo stiklo motyvais, kurios autorius – skulptorius Vaidotas Ramoška.
Želvos gimnazijos muziejuje saugomas iš Kembridžo atsiųstas Arono Klugo ranka rašytas laiškas, kuriame jis dėkoja želviškiams už parodytą dėmesį. Šiemet minimos ir 100-osios jo gimimo metinės.
Želva istorinio herbo ilgą laiką neturėjo – jis patvirtintas tik 2000 metais (dailininkas – Vaidotas Ramoška). Herbe įamžintos senosios arklininkystės tradicijos: vaizduojamas arklys ir žirgas, simbolizuojantys krašto raidą. Šias tradicijas primena ir miestelio centre stovinti trijų žirgų skulptūra, sukurta tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
