Užimtumo tarnyba skelbia, kad balandžio 1 d. šalyje registruota 155,3 tūkst. bedarbių – 5,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Registruotas nedarbas per mėnesį smuktelėjo 0,5 proc. ir kovo pabaigoje siekė 8,5 proc. Prieš metus buvo 9 proc.
Ukmergėje nedarbas taip pat šiek tiek sumažėjo – prieš mėnesį buvo 8,9 proc., o dabar – 8,6 proc. Mažėjimas – 0,3 proc.
Registruoto nedarbo rodikliai mažėjo visose savivaldybėse. Balandžio 1 d. mažiausias nedarbas registruotas Neringos (3,7 proc.), Birštono (5,6 proc.), Šiaulių m. ir Šilalės r. (po 6,6 proc.) bei Joniškio r. (6,7 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Anykščių r. (12,1 proc.), Ignalinos r. (11,9 proc.), Kalvarijos (11,7 proc.), Raseinių r. (11,5 proc.) bei Zarasų r. (11,3 proc.) savivaldybėse.
Per kovą šalyje buvo paskelbta 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų – 4,8 tūkst. arba 45,8 proc. daugiau nei vasarį. Tai – didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per pastarąjį pusmetį. Darbo pasiūlymų pasirinkimas augo beveik visuose veiklos sektoriuose. Statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose darbo pasiūlymų skaičius padvigubėjo lyginant su vasariu.
Ukmergėje per mėnesį buvo paskelbta 110 laisvų darbo vietų. Per mėnesį įsidarbino 210 žmonių.
Tačiau per mėnesį Ukmergėje atsirado ir 296 nauji Užimtumo tarnybos klientai. Iš viso yra 1 905 bedarbiai, dar 388 įvardijami kaip darbo rinkai besirengiantys asmenys.
„Sodros“ duomenimis, balandžio 1 d. šalyje buvo 1,46 mln. dirbančių gyventojų arba 0,58 proc. daugiau nei prieš mėnesį.
„Darbo rinkoje stebime daugiau pozityvių ženklų – intensyvesnę nei įprasta pavasarinę darbuotojų paiešką – darbdaviai skelbia daugiausia laisvų darbo vietų per pusmetį, auga įsidarbinusių žmonių skaičius. Suaktyvėjusi darbuotojų samda ir užimtumas mažina registruotą nedarbą – tai būdingi pavasario pradžios pokyčiai“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Pasak jos, didesnį nei įprastai darbo rinkos aktyvumą lėmė ne tik sezoniškumas, bet ir šaltokas sausis ir vasaris: „Dėl prastesnių oro sąlygų kai kuriuose sektoriuose, ypač susijusiuose su lauko darbais ir sezonine veikla, darbuotojų paieška nusikėlė į kovą, todėl praėjusį mėnesį susiklosčius palankioms aplinkybėms, darbo paklausa pasiekė pusmečio piką.“
Šiemet pramonės įmonės prognozuoja išlaikyti stabilų, tačiau atsargų veiklos režimą. Tokias tendencijas atskleidė Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa.
Šio sektoriaus darbdaviai numato gamybos veiklos brangimą ir augančius kaštus – pusė apklaustų įmonių atstovų įžvelgia sunkumų dėl žaliavų kainų augimo, tiek pat susirūpinusių dėl padidintos minimalios algos poveikio.
Kas trečia apklausta įmonė mato rizikų, susijusių su konkurencingo darbo užmokesčio užtikrinimu, o dėl energetinių sąnaudų didėjimo baiminasi 30,7 proc. darbdavių. Žmogiškųjų išteklių srityje beveik pusė įžvelgia darbuotojų trūkumo pavojų.
Pastaruosius ketverius metus gamybos verslų, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, dalis nuosekliai augo. 2022 m. darbuotojų trūkumą į didžiausių patirtų sunkumų trejetuką įtraukė kas trečia gamybos įmonė (33,5 proc.), o 2025 m. tokių buvo jau pusė (55,6 proc.).
Apklausos duomenimis, kas antrai gamybos įmonei teko ilginti darbuotojų paieškos laiką, o kas ketvirta darbuotojų nerandanti įmonė didino išlaidas darbuotojams pritraukti.
Kas antra gamybos įmonė teigė, kad darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio per dideli, 43,1 proc. netenkino darbo ieškančių gyventojų profesinis pasirengimas.
Minimalios algos kėlimą iššūkiu įvardijo 31,5 proc. darbdavių, kai 2022 m. taip manančiųjų buvo 19,6 proc. Smulkiesiems gamybos verslams ši problema aktualesnė – per ketverius metus sunkumų dėl to patiriančių darbdavių išaugo nuo 22,5 proc. iki 44,6 proc.
UŽ inf.
