Pagalbos teikti nuvyko ne tuo adresu

Autorius Ukmergės žinios

Ukmergiškė išsakė priekaištus dėl Ukmergės būtų ūkio darbo. Pasak jos, mokesčius kelia, o aptarnavimas negerėja.

Moteris pasakojo praėjusią savaitę, trečiadienį, nuėjusi į savo daugiabučio namo rūsį pasiimti dviračio – kiekvieną rytą juo važiuoja į sodą.

Rūsyje sutiko kažką krapštančius darbininkus. Vakare grįžusi namo pamatė, kad nebeveikia internetas, nerodo televizorius. Suprato, kad rūsyje  kažkas buvo tvarkyta ir pagadinta. Kitą rytą susisiekė su namą administruojančiu Butų ūkiu ir išdėstė problemą. Jai paaiškinta, kad neišeitų iš namų – meistrai atvažiuos. Bet nepasakė, kiek laiko laukti.

Laukė kelias valandas, bet suprato, kad gal teks laukti ir visą dieną. Paskambino į Butų ūkį ten dirbančiai pažįstamai. Ši pažadėjo pagebėti – nueis ir išsiaiškins. Po kiek laiko mūsų skaitytoja sulaukė telefono skambučio – Butų ūkio darbuotojas sakė, kad buvo atvykę ir nieko namuose nerado. Tada išsiaiškino, kad buvo atvykę visai ne tuo adresu…

Moteris sako labai supykusi ir gerokai apšaukusi darbuotojus. Jos manymu, Butų ūkis turėtų dirbti atsakingiau – tiksliai užsirašyti adresus gavus iškvietimą bei pranešti, kuriuo maždaug laiku atvyks, juk negali žmogus laukti visą dieną.

UAB Ukmergės butų ūkio direktorius Raimondas Baltaduonis sakė, kad informacija apie tokį įvykį jo nepasiekė, tad, nežinodamas nei adreso, nei skambinimo laiko, nei situacijos, pakomentuoti sutiko tik bendrai.

Direktorius paaiškino, kad daug kas priklauso nuo skambinimo laiko. Skambinant darbo metu, įvykius registruoja atskiras žmogus, kuris ir užsirašo adresus. Jei užsirašė klaidingai, greičiausiai įsivėlė žmogiškasis faktorius. „Neklysta tik tas, kas nedirba“, – sakė jis.

Jei skambinama po darbo valandų, skambučius registruoja pačios avarinės tarnybos darbininkai, kurie skambučio metu gali būti ir išvykę į kitą įvykį. Tokiu atveju nėra galimybių užsirašyti.

Priminė, kad avarinė tarnyba nėra valstybės finansuojama specialioji tarnyba (kaip greitoji medicinos pagalba ar priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba), kuri į įvykį atvyksta per nustatytą laiką. „Jeigu yra rimta avarija – bėga vanduo, srūva nuotekos – tada stengiamės atvažiuoti kuo greičiau, per 10–15 min., užsukti vandenį, likviduoti avariją. O patį gedimą taiso jau kiti“, – kalbėjo R. Baltaduonis, pridurdamas, kad yra tik vienas avarinės tarnybos ekipažas, ir paaiškindamas, kad, jei skambučio sulaukiama ekipažui išvykus į kitą įvykį, kitam klientui gali tekti palaukti tiek laiko, kiek reikės likviduoti avariją kitur.

„Kartais sunku numatyti, kiek tai užtruks. Bet negalime įpusėję darbą palikti ir išvažiuoti kitur“, – dėstė vadovas. Sakė, kad tada skambutį registruojantis darbuotojas turėtų įspėti, jog ekipažas yra išvykęs į kitą įvykį ir teks palaukti. Ar taip buvo, ar nebuvo, vadovas nežino, nes gyventoja į jį dėl šio įvykio nesikreipė. Sakė, kad gyventojai, nepatenkinti bendrovės paslaugomis, pirmiausia turėtų apie tai pranešti vadovui arba bendraisiais įmonės kontaktais, kurie yra nurodyti viešai.

„Esu pasiekiamas ir telefonu, ir elektroniniu paštu. Galima  kreiptis bendruoju elektroniniu paštu [email protected]. Jei yra problema ir aš apie ją žinau, stengiamės nevilkinti, išspręsti ją kuo greičiau“, – kalbėjo direktorius.

Priminė, kad reaguojant į iškvietimus prioritetas teikiamas administruojamiems namams ir daugiabučių namų bendrijoms, su kuriomis sudarytos sutartys, nes jie moka administravimo mokestį, iš kurio ir išlaikoma avarinė tarnyba. Kitų daugiabučių namų bendrijos tokio mokesčio nemoka, prie avarinės tarnybos išlaikymo neprisideda, tad gali tekti laukti eilėje. 

Taip pat pirmiausia vykstama į tokius iškvietimus, kur reikalinga skubi pagalba, nes gali nukentėti turtas ar žmonių sveikata. Interneto ryšio ir televizijos transliacijų sutrikimai nedaro žalos nei turtui, nei sveikatai.

Kalbėdamas apie moteriškės skundą dėl interneto, svarstė, jog galėjo būti tik sutapimas, kad vykdant darbus rūsyje dingo interneto ryšys, ir su Butų ūkio veikla gedimas galimai iš viso jokio ryšio neturi.

„Mes neeksploatuojame interneto tinklų. Kabeliai į butus atvedami iš laiptinių, o ar jie yra rūsiuose, aš nežinau. Jeigu ir yra, jų tiesimui taikomi tam tikri reikalavimui. Kabeliai turi būti apsaugoti, įmontuoti specialiuose loveliuose, tad taip lengvai nepažeisi“, – komentavo R. Baltaduonis. 

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *